2018 metų sezono “įgriuvos”

Pasidalinkite
  • 78
  •  
  •  
  •  
    78
    Shares

Metus pabaigsime tradiciniu tikrųjų Lietuvos futbolo herojų pašlovinimu. Ankstesnių metų nugalėtojus ir pretendentus rasite ČIA (2017 metai), ČIA (2015 metai), ČIA (2014 metai) ir ČIA (2013 metai).

Metų komanda – Klaipėdos Koralas. Licencijavimo iššūkių neįveikęs Koralas į I lygą buvo priimtas tik LFF Vykdomojo komiteto sprendimu (žr. Metų sprendimą). Beveik be pasiruošimo antrojoje pagal pajėgumą lygoje startavę klaipėdiečiai stebuklų nerodė – traukė kamuolius vieną po kito iš savo vartų tinklo. Galiausiai gegužės 22 dieną Koralas namų dvikovai su Kupiškiu surinko tik dešimt futbolininkų (negana to, vartininkui E.Grudžiui teko startuoti kaip aikštės žaidėjui), o baigė dvikovą aštuoniese. Rezultatas buvo taip pat įspūdingas – 0:12. LFF išgirdo klaipėdiečių maldas ir leido nukelti keletą rungtynių, o Koralas gavo du mėnesius problemoms išspręsti. Tačiau rugpjūčio 4 dieną, kai jau reikėjo atsinaujinusios sudėties žengti į aikštę, Koralas tiesiog nepasirodė namų rungtynėse. Vėliau klaipėdiečiai dar bandė išlikti, nuvažiuodami į rungtynes be atsarginių ar net neturėdami vienuolikos futbolininkų, kol galiausiai rugsėjo mėnesį Koralo direktorius Arvydas Kazlauskas iškėlė baltą vėliavą. LFF beliko įskaityti pralaimėjimus likusiose rungtynėse.
Vienintelis rimtesnis Koralo konkurentas kovojant dėl metų komandos titulo – Vilniaus Panerys. Vilniečiai, į savo gretas pasikvietę pajėgių futbolininkų, gana užtikrintai žingsniavo II lygos Pietų zonos pirmenybių pradžioje, o vėliau baigėsi pinigai ir futbolininkai. Tik organizatoriams užmerkus akis Panerys baigė pirmenybes, nors galėjo būti pašalintas dar net nesužaidęs pusės rungtynių. Galiausiai vilniečių sąskaitoje – keturi techniniai pralaimėjimai (neatvykus į rungtynes) ir vienuolika pralaimėjimų trimis ir daugiau įvarčių (įspūdingiausi – 0:14 ir 0:15) per tris paskutinius mėnesius.

Metų sprendimas – LFF Vykdomojo komiteto sprendimas plėsti regionuose žaidžiančių komandų geografiją. Nors Koralo ir Kupiškio klubai negavo I lygos licencijų, kovo viduryje susirinkęs LFF Vykdomasis komitetas nusprendė, kad “plėsti regionuose žaidžiančių komandų geografiją […] yra sveikintinas ir reikalingas žingsnis”. Kaip jau žinome, Koralas nebaigė sezono ir mūsų apdovanojimuose tapo metų komanda, o Kupiškis mokė regionus ne tik žaisti futbolą, bet ir užsidirbti vieną kitą pinigėlį iš sąmoningo nemokėjimo žaisti (pasekmė – penkios diskvalifikacijos ir solidi “premija” klubui). Tikrai, kad yra už ką pasveikinti Vykdomąjį komitetą.

Metų futbolo vadybininkas – Atlanto generalinis direktorius Vacys Lekevičius. Nepakeičiamas Atlanto  vadovas šio titulo nusipelno antrą sezoną iš eilės. Klubas prieš sezoną subūrė sudėtį, kuri galėjo kovoti dėl prizinių vietų, bet vėliau futbolininkai vienas po kito paliko klubą, nes paaiškėjo, kad finansinė ateitis buvo grįsta “gerais norais”. Iš pradžių V.Lekevičius kalbėjo apie vienus investuotojus (iš Kroatijos ir Rusijos) ir planus jau po metų siekti aukso, vėliau apie kitus (iš Turkijos), o galiausiai viskas baigėsi tuo, kad teko prašyti nukelti kelis susitikimus ir leisti į aikštę tuos, kurie pirmoje sezono pusėje net ant suolo nepatekdavo. Prie Atlanto vadybos “nuopelnų” galima priskirti ir istoriją su Atlanto dublerių ekipa, kuri pergalingai žygiavo II lygos Vakarų zonoje, tačiau viduryje sezono buvo pašalinta iš lygos, nes klaipėdiečiai per kelis kartus taip ir nesugebėjo sumokėti startinio mokesčio.
Konkurenciją V.Lekevičiui bandė sudaryti Jonavos vadybininkai (visų pirma, direktorius Zenius Kamarūnas ir sporto direktorius iš Italijos Renato Cecatto). Keistai formavę trenerių štabą (pradėjo nuo asistento ir tik vėliau pasikvietė vyriausią trenerį), subūrė įdomią sudėtį, bet iš jos nesugebėjo išspausti bent kiek rimtesnio rezultato. Vėliau įsisuko permainų karuselė – keitėsi treneriai, atsisveikinta su dalimi žaidėjų, galiausiai klube gegužės pabaigoje neliko ir pagrindinių vadybininkų – Z.Kamarūno ir R.Cecatto. Tačiau ir atėję nauji žmonės nesugebėjo sustabdyti į pakalnę riedėjusios komandos, tad galutinis sezono rezultatas – paskutinė vieta A lygoje ir kelialapis į I lygą. Jonaviečius nuo titulo išgelbėjo tik tai, kad jie bent jau turėjo pinigų savo viražams ir berods neužsikrovė sau skolų kupros.

Metų treneris – Anatolijus Šelestas. Gegužės mėnesį Ukrainos ir Rusijos pilietybes turintį trenerį klaipėdiečiai pasitiko neslėpdami didelių lūkesčių. V.Lekevičius teigė, kad “sutartis su naujuoju treneriu pasirašyta šiam ir kitam sezonui”. Tačiau jau birželio antroje pusėje pasirodė informacija, kad sutartis su vos vienintelėms rungtynėms vadovavusiu treneriu nutraukta, nes šis neįvykdęs pažado rasti rėmėjus. Bet tai dar nebuvo istorijos pabaiga. Rugsėjo mėnesį A.Šelestas vėl laikė Atlanto vairą savo rankose. Tiesa, jau spalio mėnesį treneris išvyko ieškoti rėmėjų ir sezoną klaipėdiečiai užbaigė diriguojami V.Lekevičiaus.
Tokiems A.Šelesto karjeros viražams negalėjo prilygti nei vienas kitas treneris. Nei eilinį kartą fiasko su jaunimo rinktine (šįkart U-19) patyręs Antanas Vingilys, nei Jonavos nesuvaldęs ir pirmasis iš A lygos klubo atleistas portugalas Filipe Ribeiro, nei varžovų legionierių ne itin garbingais būdais stabdęs ir vėliau rungtynėms diskvalifikuotas Žalgirio strategas Valdas Urbonas.

Metų legionieriaus titulas atiteko futbolininkui iš Nigerijos Olelakan Yusuf Kolejo. Jei kas negirdėjęs šios pavardės, tai nieko keisto. Palangos klubas pasirašė sutartį su futbolininku, kuris vėliau net nebuvo registruotas A lygos kovoms. Jau pirmoje treniruotėje po sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad greičiausiai klubas nusipirko “katę maiše”, o ta “katė” dar pasirodė besanti ir traumuota.
Tarp pretendentų į titulą buvo Nevėžio legionierius iš Japonijos Tohru Kobayashi, dvikovoje su Dainava įkandęs Alytaus klubo gynėjui Benui Spietiniui. Taip sakant, kas kuo gali, tas tuo ir bando prilygti L.Suarez’ui – kas įvarčiais, kas dantimis.

Metų futbolo agentas – Olelakan Yusuf Kolejo. Į Lietuvą iš Nigerijos atvyko tikras talentas. Futbolininkas ne tik pasirašė sutartį su Palanga (tikriausiai su savo draugų, apsimetusių Wasserman media group atstovais, pagalba), bet vėliau dar kurį laiką apsimetinėjo savo paties agentu ir įtikino klubą finansuoti kelis tūkstančius eurų kainavusią operaciją. Ateityje futbolininkas galės organizuoti kursus, kaip geriausiai atstovauti save santykiuose su klubais.
Rudenį išgarsėjęs Nigerijos pilietis užgožė vasario mėnesio žvaigždę Barkley Miguel Panzo. Angolos pilietis pakoregavo savo wikipedia puslapį ir sugebėjo įtikinti Panevėžį, kad žaidęs Angolos rinktinėje ir Anglijos bei Prancūzijos antrosiose lygose, nors tikroji karjeros viršūnė – tik aštunta Anglijos lyga.
Greta šių talentų, kurie vienu metu bandė būti ir futbolininkais, ir agentais, labai kukliai atrodo trečiasis pretendentas – tikrai futbolo agentu dirbantis Mindaugas Matula. Prokurorai teigia, kad Tauragėje registruotą įmonę turintis vilnietis netvarkė turimos viešosios įstaigos buhalterinės apskaitos, vengė mokesčių ir valstybei nesumokėjo daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Su tokiu užmoju galėtum nebent į metų buhalterio titulą pretenduoti, bet ir ten būtų nemenka garsiųjų futbolo vadybininkų konkurencija.

Metų selekcininkas – Palangos futbolo klubo sporto direktorius Edgaras Barkus, kuriam titulą padovanojo būtent Olelakan Yusuf Kolejo. Palangiškiai patikėjo, kad su jais susisiekė garsi sporto agentūra Wasserman media group, kad pasiūlė Nigerijos U-20 rinktinės žaidėją ir kad agentūra sumokės už futbolininkui atliktą operaciją. Negana to, kad Palangos klubas patyrė finansinių nuostolių, dar teko išgyventi ir viešą gėdą, nes futbolininkas atsisakė keliauti į tėvynę, o visa istorija atsidūrė tiek vietinėje, tiek nacionalinėje žiniasklaidoje.
Beje, nesužibėjo palangiškiai ir rinkdamiesi kitus legionierius. Dalis jų iš Palangos iškeliavo tik kelis kartus pakilę nuo atsarginių suolo.
Palanga ir jos sporto direktorius galimybę laimėti titulą atėmė iš Dainavos selekcininkų, kurie prieš sezoną išbandė visą pulką legionierių, pasiliko septynis, o viduryje sezono iš jų visų Alytuje liko vienintelis Sebastian Vasquez Gamboa.

Metų stadiono titulą išlaikė (ne)statomas Nacionalinis stadionas Vilniuje. Daug kartų apdainuotas sporto objektas Vilniuje praėjusiais metais titulą pasidalijo su dar vienu grandioziniu projektu – Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija. Tačiau šiemet kauniečiai pasirašė sutartį ir pradėjo darbus (ir bent jau nugriovė tribūnas), tuo tarpu vilniečiai ir toliau maitina visus pažadais bei džiugina vizualizacijomis. Dabar Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad 2022 metais stadionas stovės. Bet pagal tai, kaip reikalai klostėsi šiemet, gali būti, kad tai ne paskutinis metų stadiono titulas Nacionaliniam stadionui.

Metų kova – varžytinės dėl Masinio futbolo asociacijos prezidento posto. Ar gali būti įtempta kova, kai dėl futbolo propagavimu užsiimančios asociacijos prezidento posto varžosi du kandidatai – vienas, padaręs daugybę masinio futbolo projektų, nuolat besisukantis ten, kur populiarinamas futbolas, o kitas – buvęs teisėjas, buvęs vieno klubo prezidentas, kito klubo techninis direktorius ir beveik neturintis jokios patirties masinio futbolo srityje? Aišku, kad negali, nes gi iškart laimėtojas aiškus. Būtent taip ir nutiko – santykiu 11:2 laimėjo buvęs teisėjas, prezidentas ir techninis direktorius Sergejus Slyva, o bene daugiausiai Lietuvoje masiniam futbolui gero padaręs Vaidotas Rastenis antrą kartą liko it musę kandęs.

Metų gerasis žmogus – buvęs Drausmės komiteto (DK) sekretorius Ričardas Zdančius, laiku nepaskyręs bausmės praėjusių metų paskutinėse rungtynėse diskvalifikuotam Žalgirio legionieriui D.Oyarzun, o vėliau nusprendęs, kad jos apskritai neturi būti. Kai bejausmė ir interpretacijų nemėgstanti COMET sistema neleido registruoti futbolininko šių metų pirmosioms rungtynėms, Žalgiris kreipėsi į sekretorių: “Susisiekus su LFF Varžybų ir licencijavimo departamento vadybininku bei DK sekretoriumi, pastarasis dar kartą patikino, kad tai yra COMET sistemos klaida“. Ir netrukus Žalgiris jau galėjo registruoti žaidėją, nors “korekcijas galėjo atlikti tik su COMET sistema dirbantis ir už jos funkcionavimą atsakingas LFF darbuotojas“.
Tik LFF Apeliacinis komitetas neįvertino gerojo žmogaus gerumo ir po komiteto sprendimo R.Zdančius buvo priverstas atsistatydinti iš DK sekretoriaus pareigų.

Metų citata:

Daugybė žmonių ir organizacijų pastebi teigiamus poslinkius Lietuvos futbole pastaruoju metu.

Ši frazė, pasakyta LFF prezidento Tomo Danilevičiaus rugsėjo 29 dieną LFF metinėje konferencijoje, tikriausiai sulaukė daugiau šypsenų ir net nuoširdaus juoko nei bet kuris kitas įvykis Lietuvos futbole 2018 metais. Tik priminsime to meto kontekstą – ką tik Vykdomajame komitete virė aistros, kam atiteks federacijos vairas, generaliniu sekretoriumi vis dar buvo Nerijus Dunauskas, nors dar prieš konferenciją užkulisiuose buvo garsiai kalbama apie tai, kad jau tik dienų klausimas, kada pasikeis vieną svarbiausių LFF postų užimantis asmuo, o ilgus metus LFF pilkuoju kardinolu vadintas Stasys Stankus ir vienas iš ilgamečių jo bendraminčių Anatolijus Stecenko vis dar buvo asociacijų vadais ir vis dar be ordinų (gavo spalio 16 dieną). Tiesiog neįmanoma buvo nepamatyti teigiamų poslinkių.


Pasidalinkite
  • 78
  •  
  •  
  •  
    78
    Shares

2 Comments

  1. 2018-12-29
    Reply

    Žinokite aš irgi visuomet buvau ir esu už futbolą. Visas blogybęs kurias išvardinote buvo dar prie ankstesnės LLF vadovybės ir VK narių. Kas liečia masinį futbolą, aš rašiau daug skundų į LFF, kad visi projektai yra negalimi ir neduodantys jokios naudos jeigu vyksta pamokų metų. Jokio atgalinio ryšio tik didelės finansinės išlaidos bet visiems buvo nusispjauti į mano siųlymus, svarbu užsidėti pliusą. Dar šita LFF valdžia ir VK praktiškai neturėjo jokios progos pasireikšti nors išmetė visus trenerius kurie ir patys privalėjo jau seniai išeiti. Gal duokime ramiai jiems padirbti nors pusę metų o paskui ieškokime kas gerai ir kas blogai daroma. Aš ir pats po švenčių važiuosiu į LFF su pasiųlymais dėl futbolo, ar būsiu išgirstas ar ne paskui paaiškės. Tad netrukdykime dirbti ir neieškokime pas žmones praeities dėmių nes šventų manau nėra. Gerų Naujųjų Metų. Vytautas

  2. Remigijus
    2018-12-29
    Reply

    Pasikeitė trys VK nariai (iš 20) ir generalinis sekretorius (o ir tas jau dirbo LFF kitose pareigose). Tai tikrai nėra kažkokia nauja valdžia. Tie patys žmonės sprendimus priiminėjo ne tik 2018, bet ir 2017 metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *