A lyga 2019 metais: situacija prieš startą

Pasidalinkite
  • 18
  •  
  •  
  •  
    18
    Shares

Kovo 2 dieną 15 valandą Klaipėdoje nuaidės pirmasis švilpukas, skelbiantis A lygos rungtynių pradžią. Galėjo nutikti ir taip, kad šį šeštadienį uostamiestyje nebūtų buvę kam švilpti. Dar šių metų sausio mėnesį Atlanto ateitis skendėjo tokioje migloje, kad sunku buvo ir kokias nors detales įžiūrėti. Tačiau klaipėdiečių laivas nepaskendo (ne be LFF Vykdomojo komiteto pagalbos) ir, kaip ir kitos septynios ekipos, pradeda 2019 metų A lygos sezoną. Prieš nuskambant tam pirmajam švilpukui įvertinkime per tarpsezonį įvykusius pokyčius A lygos klubuose, įvardykime bendras tendencijas ir (rizikingiausia dalis) pabandykime žvilgtelėti į ateitį.

Stabilumas vs permainos. Vienas iš rodiklių, parodantis kaip gyventa pastaruosius tris mėnesius, yra klube likusių žaidėjų indėlis į ankstesnio sezono rezultatus. Paprastai rezultatais nesiskundžiantis klubas siekia išsaugoti pagrindinius ekipos futbolininkus ir naujų veidų ieško tik į “degančias vietas”. Tie, kurie nepatenkinti ankstesnio sezono pasiekimais, imasi didesnių permainų. Aišku, permainas gali nulemti ir įvairūs kiti faktoriai – finansinės problemos, nesutarimai tarp klubo savininkų arba tarp žaidėjų ir trenerių, viltys, susijusios su naujais savininkais ar rėmėjais. Pavyzdžiui, 2018 metų sezoną itin pasikeitęs pasitiko rezultatais nepatenkintas Žalgiris – iškart po 2017 metų sezono pasikeitė treneriai, o klube neliko dviejų trečdalių žaidėjų (likę žaidėjai iš viso aikštėje praleido 28 procentus ankstesnio sezono rungtynių laiko). Dar didesnės permainos buvo apėmusios Atlantą, kurio ankstesnis savininkas V.Lekevičius manė, kad įsibėgėjus sezonui į klubą ateis investuotojai, todėl surinko sudėtį “ne pagal kišenę”. Kuo viskas baigėsi, puikiai žinome.
2017-2018 metų tarpsezonyje stabiliausia buvo Sūduva (žr. šį tekstą). Situacija nepasikeitė ir šįkart. Marijampoliečiai iš esmės išsaugojo ekipos branduolį – sudėtyje likę žaidėjai 2018 metais žaidė 65,7 procentų viso rungtynių laiko (žr. lentelę). Šis rodiklis netgi aukštesnis nei pernykštis.

Kiek netikėtai antroje vietoje pagal sudėties stabilumą atsidūrė Panevėžys. Gana dažnai lygos naujokai būna linkę keisti didesnę dalį I lygą laimėjusių žaidėjų, tačiau panevėžiečiai jau praėjusiais metais kvietėsi tokius futbolininkus, kurie turėjo A lygos patirties. Tad šiemet pakako tik praplėsti galimą rotaciją.
Kitame spektro gale atsidūrė du klubai, dėl kurių ateities tarpsezoniu kilo daugiausiai diskusijų. Savininką pakeitęs Atlantas atsinaujino iš esmės. Realiai iš pernykštės pagrindinės sudėties liko tik du futbolininkai – A.Bartkus ir T.Labukas.
Ne ką mažesnius sukrėtimus patyrė ir Palangos klubas. Nors patys palangiškiai viešai bando sakyti, kad niekas nepasikeitė, tik buvę rėmėjai padidino paramą, užkulisiuose galima išgirsti ir kitokį pokyčių vertinimą.

Kitas rodiklis, leidžiantis spręsti apie stabilumo ir permainų santykį, yra trenerių kaita. Šiuo atveju svarbus ne tik pats trenerių pasikeitimo faktas, bet ir laikas, kada jis įvyko. Šiuo atveju turime tris skirtingas trajektorijas. Sūduva, Kauno Žalgiris ir Panevėžys tęsia darbą su tais pačiais strategais, Riteriai ir Palanga trenerius pakeitė dar prieš pasirengimo pradžią (be abejo, reikia paminėti, kad Palanga pasirengimą pradėjo gerokai vėliau), o Žalgiriui teko trenerio ieškoti jau gerokai įsibėgėjus pasirengimui (žr. lentelę). Likusios dvi ekipos net nepatenka į šią klasifikaciją, nes jų pagrindinė problema ne tiek trenerio pasirinkimo laikas, kiek labai vėlyvas pasirengimo sezonui startas.

Transferų kryptys. Jei prieš metus buvo galima minėti Sūduvą ir Žalgirį kaip du klubus, kurie dominavo vertingiausių perėjimų dešimtuke, tai šiemet Sūduva šiame dešimtuke turi tik vieną atstovą (žr. lentelę).

Marijampoliečiai šįkart vietoje kelių klubą palikusių legionierių pasikvietė tik vieną kanadietį puolėją, o kitas spragas pabandė užkamšyti lietuviais.
Panašus pasirinkimas (bet dėl skirtingų priežasčių) buvo ir Riterių. Kol dar vadinosi Trakais, šviežiai iškepti vilniečiai nevengdavo pasikviesti bent keletos legionierių. Po šio tarpsezonio Riteriai bus vienas lietuviškiausių klubų.
Nevengė lietuvių ir Žalgiris, tačiau gausesnis naujų žaidėjų srautas buvo iš kitų šalių. Tad neturėtų stebinti tai, kad vertingiausių dešimtuke net penki nauji žalgiriečiai. Didesnis siurprizas – du Palangos atstovai dešimtuke. Atrodo, kad, skirtingai nei praėjusiais metais, palangiškiai šiemet bandė išvengti “katės maiše” situacijų.
Nors palangiškiai nebepirko “katės maiše”, tačiau atrodo, kad tiek jiems, tiek Panevėžiui nepavyko laiku įsiskaityti į Varžybų nuostatų punktą, skelbiantį, kad 25-ių A lygai registruojamų futbolininkų sąraše gali būti tik keturi ne ES piliečiai. Bent jau tarp tų žaidėjų, kuriuos skelbė patys klubai, ne ES piliečių skaičius yra didesnis. Tiesa, vieną skylę tokiems atvejams LFF paliko – dar keturi ne ES piliečiai gali būti registruoti dublerių ekipose. Tačiau tokiu atveju palangiškiams ir panevėžiečiams teks laukti II lygos, kur žais jų dubleriai, registracijos pradžios.
Grįžtant prie dešimtuko vertingiausių, galima pastebėti, kad nebūtinai vertingiausi į Lietuvą atvykę futbolininkai tokiais būna ir aikštėje. Pavyzdžiui, iš dešimties prieš praėjusį sezoną atvykusių futbolininkų šiemet karjerą Lietuvoje tęsia tik du. Iš likusių aštuonių net septynių buvo atsisakyta klubų iniciatyva ir tik vienintelį T.Šimkovic perpirko latvių RFS.

Į vertingiausių perėjimų dešimtuką nepateko nei vienas “vietinis perėjimas” (iš vieno Lietuvos klubo į kitą) (žr. lentelę).

Tradiciškai turėjome lietuvių futbolininkų judesį iš A lygos į užsienio lygas ir priešinga kryptimi. Tačiau, jei lygintume su praėjusiais metais, išvykstančių srautas visiškai kuklus, o ir sugrįžtantys ne tokie įspūdingi kaip 2018 metais (žr. lentelę).

Žvelgiam į ateitį. Pernykštis būrimas iš kavos tirščių šiek tiek nepavyko. Tirščiuose ketvertuke matyta Jonava netikėtai atsidūrė aštuntoje vietoje. Tikėkimės, kad šiemet burti seksis geriau.
Kaip sako horoskopų sudarytojai, žvaigždės žada, kad šiemet sėkmingi metai vėl bus Sūduvai ir Žalgiriui. Lapkričio pabaigoje abiems klubams tikrai teks po komplektą medalių. Bėdų tiek marijampoliečiai, tiek vilniečiai gali prisidaryti nebent patys. Lengvesnė sezono pradžia bus Sūduvai, nes turėtų pasiteisinti dar praėjusiais metais padaryti sprendimai, o Žalgiriui reikės laiko ir kantrybės, kad nepaleistų varžovų ir išlaikytų intrigą iki sezono pabaigos.
Per tarpsezonį nuveiktas darbas turėtų atnešti dividendų Kauno Žalgiriui. Atrodo, kad baigėsi tas tamsusis periodas, kai kauniečiai likdavo lygoje tik dėl kitų klubų kliurkų. Jei patys nesiūbuos valties ir nebandys apsiversti, tai greičiausiai galės planuoti europinį debiutą 2020 metais.
Į varžytuves dėl bronzos medalių gali kabintis Riteriai ir Panevėžys. Pirmieji bandys įrodyti išmintį, kad jaunystė ne yda, o antrieji, kad senas arklys vagos negadina. Praėjusiais metasi sunkiu momentu Riterius išgelbėjo Atlantas – tuometiniai trakiškiai meistriškai pasinaudojo klaipėdiečių bėdomis ir gerokai praplėtė (kiekybiškai ir kokybiškai) savo sudėtį. Šiemet tokio manevro galimybės gali ir nebūti, nes vietiniai talentai yra susitelkę tuose klubuose, kurie viduryje sezono nesugriūva.
Panevėžiečiai galėtų baimintis nebent pernykščio Jonavos likimo, kai atrodytų neblogą sudėtį subūrę ir pinigų stygiumi nesiskundę jonaviečiai taip ir nepradėjo žaisti kokybiško futbolo. Tiesa, skirtingai nei komandos vairą iš nežinios išnirusiems portugalams patikėję 2018 metų A lygos autsaideriai, panevėžiečiai turi didžiulį pranašumą – treneris A.Curtianu klube dirbs jau antrus metus ir žaidėjus bei lietuvišką futbolą pažįsta gana neblogai.
Palangos likimas labai priklausys nuo fortūnos ir nuo to, kaip treneriams pavyks rasti balansą tarp lietuvių ir legionierių. Ne kiekvienas pajėgus legionierius būna pakankamai motyvuotas pademonstruoti visus savo gebėjimus Lietuvos futbolo aikštėse. Koją gali pakišti ir neilgas atsarginių suolelis. Ypač stebina Palangos sprendimas į reikalaujamas penkias jaunimo pozicijas užregistruoti 13-15 metų vaikus. Jei žvaigždės išsidėstytų palankiai, Palanga galėtų įsivelti į Kauno Žalgirio, Riterių ir Panevėžio lenktynes. Tačiau jei fortūna nusisuks – laukia grumtynės su Atlantu dėl galimybės žaisti penktąjį ratą.
Atlantą visą sezoną persekios praeities šešėliai. Vasario mėnesį šviesios ateities pažadais pavyko pasikviesti beveik visus laisvus A lygos patirties turinčius futbolininkus, bet jei kils bent menkiausia abejonė dėl tos ateities realumo, jie taip pat ramiai gali susikrauti lagaminus ir patraukti savais keliais. Akivaizdu, kad sezono pradžioje klaipėdiečius gramzdins ir labai trumpas pasirengimas sezonui.
Nieko gero šiais metais žvaigždės nežada Stumbrui. Tikėtina, kad pasitvirtins liaudies išmintis, jog nepriėdęs neprilaižysi. Jau sezono pradžioje kauniečiai kentės dėl aptrupėjusios sudėties ir nepilnaverčio pasirengimo. O ir patys klubo savininkų judesiai bei taip ir nerealizuotas naujų investuotojų atėjimas signalizuoja, kad virš Stumbro galvos susitvenkė gana tamsūs debesys. Tuos debesis galėtų išsklaidyti nebent neįtikėtina sėkmė Europoje.
O kokios Jūsų prognozės?

Titulinės nuotraukos autorė – Jurgita Riekašienė.


Pasidalinkite
  • 18
  •  
  •  
  •  
    18
    Shares

One Comment

  1. VAD
    2019-03-02
    Reply

    Labai įdomus pjūvis apie žaistą laiką dėl trenerių 2018 sezone. Su treneriais nepaminėta viena aplinkybė – “naujas” Stumbro treneris realiai ten yra nuo portugališkos eros pradžios ir ko gero labiau treneris nei vadovas-menedžeris Barretto. Kažkas panašaus buvo Klaipėdoje Sarsanijos laikais (treneriai Savčenkovas – Tunkinas ir trenerisi-agentas-vadovas Sarsanija).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *