Ketvirtadienį Lietuvos futbolo federacija pašlovino 2015 metų sezono geriausius. Šiandien jau galima “pagerbti” ir tuos, kurie savo veiksmais vis siuntė Lietuvos futbolą į nokdauną.
Kadangi sąrašas skelbiamas trečią kartą, galima sakyti, kad prieš jus – tradicinės Lietuvos futbolo sezono “įgriuvos”. Ankstesnių metų herojus rasite ČIA (2014 metai) ir ČIA (2013 metai).
Metų komanda – Pakruojo “Kruoja”. Dar 2014 metų lapkričio mėnesį pakruojiškiai triumfavo iškovoję sidabro medalius, o 2015 metų rugpjūčio mėnesį jau rašė laiškus apie pasitraukimą iš čempionato. “Kruojos” nuopelnų sąrašą papildo ir kiti pasiekimai: jokia kita komanda nepakeitė tiek trenerių, ir jokia kita komanda nebuvo tiek kartų svarstyta Drausmės komitete.
Į šį vardą pretendavo “Klaipėdos granitas”. Treneris G.Jarmalavičius visą birželį skundėsi, kad nesupranta, kas vyksta. Sezono pabaigoje tai gana paprastai paaiškino LFF Drausmės komitetas, už sutartas rungtynes pašalinęs klaipėdiečius iš čempionato.
Metų treneris – “Kruoją” (ne)treniravęs Miroslavas Buljanas. Tikriausiai tokios istorijos Lietuvos futbole dar nebuvo. Prieš sezoną pasirašai sutartį su treneriu (ir klubo svetainė praneša: “juo tapo kroatų specialistas Miroslavas Buljanas, su kuriuo pasirašyta sutartis”), tačiau dar sezonui neprasidėjus nusprendi, kad tas treneris netinka (ir pareiški: “su treneriu iš Kroatijos nebuvo sudaryta sutartis”).
Konkurenciją jam sudarė taip pat “Kruojai” dirigavęs Divaldo Alves, pagarsėjęs tuos, jog vadovavo tik kelioms rungtynėms, bet per jas sugebėjo “užsidirbti” diskvalifikaciją ir dingo iš Lietuvos.
Metų legionieriaus titulą draugiškai pasidalijo Etuwe Prince Eboagwu, Felipe Alexandre Januario Gomes, Martins Maquemba, Diogo Gouveia, Crisan Horia Alexandru, Taras Michailiuk (visi “Kruoja”), Sergejs Kožans (“Šiauliai”), Egor Potapov ir Tamerlan Kozubajev (abu “Klaipėdos granitas”). Atvažiavau, pažaidžiau, LFF Drausmės komitetas diskvalifikavo už sutartas rungtynes, išvažiavau – tokia visų šių futbolininkų karjeros Lietuvos futbole kreivė.
Metų futbolo vadybininkas – “Kruojos” direktorius Emilijus Junevičius, sugebėjęs atiduoti “investuotojams” savus pinigus, niekaip nesuradęs tinkamų partnerių, pakeitęs kelis vyriausius trenerius bei galiausiai pasitraukęs su pagrindine komanda iš A lygos, o su dubleriais iš I lygos.
Tiek nuveikus, joks konkurentas nebaisus. O konkuruoti galėjo nebent “Šiaulių” vairą prieš sezoną į savo rankas paėmęs ilgą įvairių sporto šakų klubų sąrašą savo CV turintis Antanas Sakavickas. Gražiomis kalbomis ir plačiu užmoju ne vieną užbūręs vadybininkas galiausiai buvo priverstas pasitraukti iš “Šiaulių” klubo.
Metų pergalė – “Šiauliai” prieš iškritimą iš lygos. Tik paskutiniajame ture “Šiauliai” aplenkė nuo rugpjūčio pabaigos nebežaidžiančią “Kruoja”. Tai padaryti šiauliečiams pavyko po to, kai jiems buvo įskaityta techninė pergalė (3:0) prieš taip pat čempionatą anksčiau baigusį “Klaipėdos granitą”.
Rimtas konkurentas šiam pasiekimui buvo kita šiauliečių pergalė – 3:2 prieš “Kruoją”, kai atsilikinėdami 0:2 “Šiauliai” sugebėjo persverti rezultatą, o vykstantį veiksmą stebėjęs inspektorius sustabdė rungtynes ir paaiškino žaidėjams, kad nebenori matyti cirko aikštėje. Beje, nors po šios dvikovos bausmių sulaukė abiejų komandų futbolininkai, rezultatas liko galioti.
Metų “tolerantiškiausias” miestas – Kėdainiai. “Nevėžio” vyriausiojo trenerio poste kojų apšilti nespėjęs buvęs garsus brazilų futbolininkas Odair Patriarca (dvejos rungtynės už Brazilijos rinktinę), kartu su visiems Lietuvos futbolo gerbėjams pažįstamu brazilu futbolininku, buvo viduryje dienos suguldyti ant žemės itin uolių policijos pareigūnų, kurie palaikė brazilus Lietuvoje vagiliavusiais rumunais. Antrankiai ir kelionė į komisariatą buvo per stiprus išbandymas brazilų treneriui ir jis tarė ledais garsėjančiam miestui “viso gero”.
Su Kėdainiais konkuravo Pakruojis. Pasakojama, kad portugalas Rui Capela buvo priverstas apleisti Pakruojį po to, kai nesėkmingai išbandė savo jėgas su vietiniais kitoje sporto šakoje – bandė vietos užeigoje laužti rankas. Niekas nežino, kas laimėjo patį sportinį veiksmą, bet po to kilusi diskusija baigėsi ligoninėje.
Metų kovotojai su sukčiavimu – Seimas. Lietuvos parlamentas jau daugiau nei dvejus metus nesugeba papildyti Baudžiamojo kodekso nuostatomis, leidžiančiomis kovoti su sutartomis rungtynėmis sporte. Neįvyko stebuklas 2013 metų pabaigoje, neįvyks ir šiemet, nors sutartų rungtynių šešėlis jau persekioja ne tik futbolą, bet ir krepšinį.
Metų stadionu ir vėl skelbiama Kazlų Rūdos aikštė. Puse metų pakeliavę po Lietuvą “Šilo” futbolininkai grįžo į atnaujintą aikštę. Tiesa, jei balų toje aikštėje nebematėme, tai futbolui tinkamos vejos taip pat neišvydome. Kamuolys šoko tokias pasiutpolkes, kad “Lietavos” atstovai neišlaikė ir pasakė tai, ką puse lūpų kalbėdavo ir kitų klubų treneriai: bulvių laukas.
Metų autoritetas – Arūnas Pukelis. Tauragės apskrities futbolo federacija vienbalsiai nusprendė, kad geriausias pasirinkimas, norint kilti iš duobės – pasikviesti kieta ranka garsėjantį, ne kartą su teisėsauga reikalų turėjusį ir šiuo metu teisiamą Arūną Pukelį. Kad visi žinotų, kad autoritetą galima pelnyti ir ne futbolo aikštėje.
Metų kova – Giedrius Arlauskis ir kompanija prieš žurnalistus. Prieš rungtynes su anglais G.Arlauskis dėl prasto rinktinės žaidimo apkaltino krepšinį ir žurnalistus. Po nevykusių rungtynių jau visi futbolininkai priėmė tylos įžadus ir vėju praskriejo pro žiniasklaidos atstovus. Net J.Kvedarui teko mokyti rinktinės narius, jog kaip žaidi, taip ir rašo.
Metų citata:
Kas čia taip pasakė? Išeik ir paspirk kamuolį, pažiūrėsime, ką sugebi.
Šie du sakiniai pasmerkti tapti Lietuvos futbolo klasika. Ir dėkingi už tai būsime Giedriui Arlauskiui.
