Atėjo metas A lygos sezono vienuoliktukui. Tikriausiai pats paprasčiausias būdas sudaryti šio sezono geriausiųjų vienuoliktuką – paimti visus vienuolika Žalgirio futbolininkų, nes vilniečių persvara prieš varžovus šiame sezone buvo itin įspūdinga. 21 taško atotrūkis yra vienas didžiausių per visą Lietuvos futbolo istoriją. O dar galima prisiminti, kad dalį taškų čempionai išbarstė tada, kai turnyrinėje lentelėje viskas buvo aišku. Visgi keletą kitų komandų atstovų, kurie verti vietos mūsų pasirinktame 4-4-2 išdėstyme, galima rasti.
Poziciją vartuose be jokių abejonių patikime GERTMONUI (Žalgiris). Per sezoną čempionas praleido tik 12 įvarčių, beveik pusėje žaistų rungtynių vartininkas išlaikė sausus vartus (12 iš 23).
Beveik visą gynybos liniją taip pat sudarys Žalgirio futbolininkai: kairiajame krašte MAMIČ, dešiniajame – BOPESU, centre – LJUBISAVLJEVIC. Mamič, žaisdamas kairiajame krašte, ne tik dalijo perdavimus komandos draugams (10 rezultatyvių perdavimų), bet ir pats baudė varžovus (tiesa, visi trys pelnyti įvarčiai krito į Bangos vartus). Bopesu ne visada žaidė dešiniajame krašte, tačiau tų kartų, kai žaidė, pakako įrodyti, kad geresnių šiame krašte nelabai buvo. Konkurenciją galėjo sudaryti nebent Riterių veteranas Borovskij, kuris dėl kitokios žaidimo taktikos buvo ryškesnis atakuojant varžovų vartus (1 įvartis ir 6 perdavimai). Tuo tarpu Ljubisavljevic apskritai neturėjo rimtų konkurentų. Žalgirio serbas 17-oje rungtynių (iš 24 žaistų) varžovams neleido pasiųsti kamuolio į vartus. Jam žaidžiant vilniečiai praleido tik 11 įvarčių (kai iš viso praleisti 27 įvarčiai).
Pirmasis kitos komandos atstovas – ODEOYIBO (Hegelmann). Gynėjas iš Nigerijos buvo labai svarbi A.Skerlos ekipos detalė. Ne veltui ir pats treneris taip užsipuolė teisėją Panevėžyje, kai galvojo, jog dėl kortelių lemiamoms kovoms prarado savo pagrindinį gynybos ramstį. Odeoyibo negali pasigirti tokiais gynybos rodikliais kaip Ljubisavljevic (14 rungtynių be praleistų įvarčių), tačiau jo sąskaitoje net trys pelnyti įvarčiai.
Atraminio saugo pozicijoje antrąjį sezoną be konkurencijos geriausias buvo GOROBSOV (Žalgiris). Ypač stebina žalgiriečio fizinis pasirengimas. Jis ne tik sužaidė visas 14 rungtynių eurotaurėse nuo pradžios iki pabaigos, bet ir tapo daugiausiai A lygoje žaidusiu Žalgirio futbolininku. Per tą laiką Gorobsov ne tik sėkmingai vykdė gynybines funkcijas, bet ir įmušė 3 įvarčius bei atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
Jei formuotume labiau gynybinę sudėtį, tai vietos vienuoliktuke tikriausiai atrastume ir Hegelmann legionieriui Karashima, kuris ne tik sėkmingai atliko atraminio saugo vaidmenį, bet dar 6 kartus baudė varžovus tiksliais smūgiais. Paskutinis japono įvartis tikriausiai tapo brangiausiu A lygos istorijoje, nes atnešė Hegelmann klubui mažiausiai porą šimtų tūkstančių eurų.
Labiau atakuojančio saugo pozicijoje – tikriausiai geriausią karjeroje sezoną sužaidęs ARMANAVIČIUS (Hegelmann). 13 įvarčių ir 6 rezultatyvūs perdavimai – labai solidus rezultatas. Tiesa, 5 įvarčiai pelnyti nuo vienuolikos metrų žymos. Verta paminėti ir panašias funkcijas komandose atlikusius Sarpong (Panevėžys, 5 įvarčiai ir 10 perdavimų) ir Romanovskij (Šiauliai, 9 įvarčiai ir 3 perdavimai).
Didžiausi iššūkiai buvo pasirenkant krašto saugus. Tiesa, iššūkiai buvo skirtingo “svorio”. Jei kairiajame krašte didžiausia problema buvo pasirinkti vieną iš kelių sezono metu žibėjusių futbolininkų, tai dešiniajame krašte tų žibančių kaip tik pritrūko.
Jei kas būtų liepęs rinktis kairiojo krašto saugą metų viduryje, tai be abejonių šią vietą užimtų Ourega (Žalgiris). Tačiau antroje sezono pusėje čempionų saugas A lygoje pasirodydavo rečiau, o ir labai didelės įtakos Žalgirio rezultatams nedarė. Šiuo atžvilgiu kur kas ryškesnis buvo tik antroje sezono pusėje į A lygą atvykęs FASE (KŽ). Per 17 rungtynių kauniečių naujokas įmušė 9 įvarčius ir dar du kartus asistavo komandoms draugams. Kai kurie įvarčiai KŽ buvo itin svarbūs ir garantavo taškus akistatose su pagrindiniais konkurentais. Galima sakyti, kad Fase buvo vienas iš svarbiausių faktorių, leidusių kauniečiams galiausiai užkopti iki antrosios vietos.
Dešiniojo saugo poziciją vienuoliktuke patikėjome SIRGĖDUI (KŽ). Nors paprastai šį lietuvį esame įpratę matyti aikštės viduryje, sezono pirmoje pusėje Sirgėdui dažnai tekdavo pradėti rungtynes būtent dešiniajame krašte. Dalį viso sezono kraičio (5 įvarčiai ir 8 perdavimai) kaunietis sukaupė būtent iš dešiniojo krašto. Konkurenciją jam sudarė žalgirietis Keyremeh, pasižymėjęs 7 įvarčiais ir 8 perdavimai, tačiau liūto dalis pasiekimų – dvikovose su autsaideriais (4 įvarčiai į Jonavos vartus, 5 perdavimai susitikimuose su paskutinėmis trimis ekipomis).
Puolėjų duetą sudaro dar du žalgiriečiai. Jei OLIVEIRA vieta didelių abejonių nekėlė nuo sezono vidurio, kai brazilas sužaidė rezultatyvių rungtynių seriją, tai OYEWUSI savo vertę galutinai įrodė tik sezono pabaigoje. Pirmoje sezono pusėje ir Žalgirio treneris ne visada rasdavo vietos jaunajam talentui. Atrodo, kad sėkmingi epizodai euroturnyruose suteikė Oyewusi daugiau pasitikėjimo ir A lygoje. Galiausiai Oliveira su 17 įvarčių ir 3 perdavimais bei Oyewusi su 9 įvarčiais ir 2 perdavimais sudarė patį pavojingiausią A lygos atakuojantį dvejetą. Gerą įspūdį paliko ir Šiaulių puolimo lyderis Shchebetun, tačiau iš Ukrainos atvykęs puolėjas iš 13 pelnytų įvarčių net 7 siuntė į paskutiniųjų trijų komandų vartus. Negana to, net 5 įvarčiai buvo pelnyti nuo vienuolikos metrų žymos. Tad net ir statistiškai ukrainietis nelabai gali konkuruoti su Žalgirio puolėjais.
Manote, kad esame neteisūs – Mano Futbolo FB komentaruose pateikite savo variantą.
Atskirai suformavome A lygos lietuvišką vienuoliktuką. Iššūkis gerokai rimtesnis nei suformuoti A lygos geriausių futbolininkų vienuoliktuką. Kai kuriose pozicijose turime pakankamai gausų Lietuvos futbolininkų pasirinkimą, tačiau kai kuriose tenka iš 2-3 žaidžiančių futbolininkų rinktis geriausią.
Trys vietos automatiškai atiteko tiems, kurie pateko ir į mūsų bendrą A lygos vienuoliktuką: vartuose Žalgirio vartininkas GERTMONAS, aikštės viduryje Hegelmann atstovas ARMANAVIČIUS, o dešiniajame saugų krašte – SIRGĖDAS iš Kauno Žalgirio.
Gynybos vidurį patikėjome KLIMAVIČIUI (Panevėžys) ir GIRDVAINIUI (Kauno Žalgiris). Panevėžiečių vidurio gynėjas itin reikšmingai prisidėjo prie to, kad Panevėžys sužaidė labai gerą pirmąjį ratą ir galiausiai finišavo trečioje pozicijoje. Kauniečiams (ir Girdvainiui) kaip tik geresnė buvo sezono pabaiga. Kiti paminėjimo verti šios pozicijos žaidėjai – Dapkus (Kauno Žalgiris) ir Kažukolovas (Žalgiris). Tiesa, Dapkus ne visada žaidė vidurio gynėju, o Kažukolovo rezultatai tiesiogiai priklausė ir nuo to, su kokiu partneriu tekdavo sudaryti gynybos dvejetą.
Bene didžiausia Lietuvos futbolininkų konkurencija buvo dešiniajame gynybos krašte. Gerą sezoną turėjo Upstas (Kauno Žalgiris), Širvys (Panevėžys) ir Stočkūnas (Banga). Kai būdavo aikštėje, užtikrintai rungtyniaudavo Mikoliūnas (Žalgiris). Visgi šioje pozicijoje išskyrėme Riterių veteraną BOROVSKIJ, kuris ne tik gynybines funkcijas atliko, bet ir aktyviai dalyvavo atakose (1 įvartis ir 6 rezultatyvūs perdavimai).
Kairiajame krašte tos konkurencijos buvo mažiau ir šią poziciją taip pat patikėjome Riterių atstovui LEVŠIN. Vilniečių gynėjui šį sezoną gana dažnai teko atlikti ir vidurio gynėjo funkcijas, tačiau sezono pabaigoje, kai Riteriai atgaivino viltis kovoti dėl vietos Europoje, Levšin žaidė sau įprastesnėje krašto gynėjo pozicijoje.
Nebuvo daug pretendentų ir į kairiojo krašto saugo poziciją. Joje – ŠEŠPLAUKIS (Šiauliai), kuris taip pat sėkmingai galėtų būti nominuotas ir krašto gynėju, nes savo klube rungtyniavo abiejose pozicijose. Jo sąskaitoje šį sezoną 5 įvarčiai ir 6 rezultatyvūs perdavimai.
Gerą sezoną sužaidė ir dar vienas Šiaulių atstovas. 9 įvarčius pelnęs ir 3 kartus asistavęs komandos draugams ROMANOVSKIJ užima vidurio saugo poziciją. Atakuojančio saugo pozicijoje – FILIPAVIČIUS iš Riterių. Iš Klaipėdos kilęs futbolininkas sužaidė geriausią karjeros sezoną – pelnė 10 įvarčių ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.
Vienintelio puolėjo funkcijas patikėjome 7 įvarčius pelniusiam ir 4 rezultatyvius perdavimus atlikusiam KLIMAVIČIUI (Hegelmann). Sezoną jaunajam kauniečių puolėjui kiek sugadino liepos pradžioje patirta trauma. Dėl jos gerą formą įgijęs futbolininkas buvo priverstas praleisti net aštuonerias rungtynes su ne pačiais pajėgiausiais varžovais (galima spėti, kad ir individualūs puolėjo rodikliai būtų gerokai solidesni). Su Klimavičiumi dėl vietos vienuoliktuke konkuravo Paulauskas (Riteriai), kurio sąskaitoje – 8 įvarčiai ir vienas perdavimas.
Manote, kad esame neteisūs – Mano Futbolo FB komentaruose pateikite savo variantą.
