2018 metų A ir I lygos: skaičiai ir tendencijos

Pasidalinkite

Besibaigiant 2018 metams dar kartą žvilgtelėkime į dvi stipriausias Lietuvos futbolo lygas. Įvertinsime, kas ir kiek žaidė A ir I lygose, kokias tendencijas galime fiksuoti ir kokie pokyčiai įvyko, lyginant su 2017 metų sezonu.
Tradiciškai priminsime, kad čia pateikiami duomenys nėra oficialūs, tad smarkiai nepykite, jei pasitaikys kokia klaida.

Kiek ir kokių futbolininkų matėme aikštėse 2018 metais? Iš viso šiame sezone abiejose lygose matėme 591 futbolininką (žr. paveikslą).

A lygoje į aikštę žengė 238 futbolininkai, I lygoje – 413. Bendras skaičius yra mažesnis, nes dalį futbolininkų abi lygos dalijosi. Trys klubai žaidė A lygoje, o I lygoje turėjo savo dublerių ekipas (ypač Trakuose ir Stumbre buvo didelis judėjimas tarp lygų). Be to, buvo ir perėjimų tiek iš I lygos į A (pavyzdžiui, į Kauno Žalgirį atėjo NFA žaidęs E.Mockus ir Bangos marškinėlius vilkėjęs R.Krušnauskas), tiek iš A lygos į I lygą (pavyzdžiui, Jonavoje sezoną pradėję T.Eliošius ir M.Salamanavičius sezoną baigė atitinkamai Nevėžyje ir Panevėžyje).
2017 metais abiejose lygose žaidė 626 futbolininkai, tačiau ir komandų buvo viena daugiau.
Prieš porą metų buvo baiminamasi, kad dėl panaikinto legionierių iš Europos Sąjungos šalių limito Lietuvą užplūs futbolininkai iš kitų šalių, tačiau kol kas “antplūdis” vyksta labai lėtai. 2017 metais Lietuvoje rungtyniavo 208 legionieriai, o šiemet jų skaičius “aptirpo” iki 177. Net ir legionierių aikštėje praleidžiamo laiko dalis sumažėjo nuo 49,5 procentų iki 47,4 proc. A lygoje ir nuo 21,5 proc. iki 19,4 proc. I lygoje.
Beje, lygose žaidusių futbolininkų galėjo būti ir daugiau, tačiau dalis registruotų rungtynėms taip ir nepakilo nuo suolo. A lygoje neteko žengti į aikštę 29 lietuviams (dalis jų – 13 – žaidė I lygoje). Savo šanso negavo ir du legionieriai (vienas savo gebėjimus demonstravo I lygoje). I lygoje tarp atsarginių liko 23 lietuviai ir du legionieriai. Tais atvejais, kai legionieriai taip ir negauna progos debiutuoti lygoje, norėtųsi išgirsti klubų atsakymą į klausimą: o kam juos kvietėtės? Bet šis klausimas tikriausiai liks vienu iš Lietuvos futbolo retorinių klausimų.
Koks buvo atskirų klubų indėlis į bendrą Lietuvos futbolo paveikslą? Labiausiai prie A lygoje žaidusių futbolininkų skaičiaus didinimo prisidėjo finansinių problemų turėjęs Atlantas (žr. lentelę).

Klaipėdiečiai per visą sezoną rungtynėms registravo net 54 futbolininkus (tiesa, keturi taip ir nežengė į aikštę). Šiuo atžvilgiu Atlantas pralenkė ir praėjusių metų lyderį Utenį, 2017 metais A lygoje į aikštę leidusį 43 futbolininkus.
Kiti klubai sudėtimi eksperimentavo kur kas mažiau. Ypač, sezono lyderiai. Beje, Sūduva ir Žalgiris iš kitų klubų išsiskyrė ir vyresne sudėtimi. Šiuo atžvilgiu klubai iš esmės tęsė pernykštes tendencijas. Net ir jauniausia lygos komanda išliko nepakitusi – Stumbras šiek tiek subrendo (nuo 22,6 iki 23,85 metų vidurkio), tačiau konkurentų neaplenkė.

Savas tradicijas tęsė ir I lygos klubai (žr. lentelę).

Jauniausios lygoje – dublerinės ekipos ir jaunimą ugdanti NFA. Tad nieko keisto, kad šios komandos liko antroje turnyrinės lentelės pusėje, o dėl medalių kovojo vyresnius futbolininkus subūrusios ekipos. Įdomu, kad tiek 2017 metais laimėjusios Palangos, tiek šiemet triumfavusio Panevėžio amžiaus vidurkis yra labai panašus – atitinkamai 24,37 ir 24,32 metai.
Dublerinės ekipos ne tik buvo jauniausios, bet ir akytviausiai registravo naujus futbolininkus. Visus pralenkė Žalgiris B per sezoną į aikštę leidęs 43 futbolininkus iš 48 registruotų rungtynėms. Tuo tarpu stabiliausią sudėtį turėjo Panevėžys – 24 futbolininkų pakako aukso medaliams iškovoti.
Koks buvo lietuvių indėlis į klubų pasiekimus? Kaip jau minėta, 2018 metų sezone, lyginant su ankstesniais metais, lietuvių laikas futbolo aikštėje netgi truputį išaugo. A lygoje prie šio pasiekimo ženkliai prisidėjo Kauno Žalgiris (žr. paveikslą).

Kauniečiai ne vieneriose rungtynėse startavo tik su vienu legionieriumi sudėtyje. Jų pasiekti 83,4 proc. gerokai lenkia ne tik pernai pačių kauniečių užfiksuotus 55,6 proc., bet viršija ir 2017 metų Jonavos pasiekimą (65,3 proc.). Mažiausiai lietuviais rėmėsi Stumbras, kurio 9 į aikštę leisti Lietuvos piliečiai sužaidė 26,6 procentus viso laiko. Lyginant su ankstesniu sezonu, lietuvių indėlis į Stumbro pasiekimus sumažėjo (2017 metais buvo 35,2 proc.), bet nepasiekė rekordinio 2017 metų Utenio lygio (22,6 proc.).
Čempionato lyderių statistika tarsi leidžia daryti prielaidą, kad didesnis legionierių skaičius garantuoja daugiau pergalių, tačiau Trakai galėtų teigti, kad yra ir išimčių.
I lygoje tradicijas tęsia Banga. Gargždiškiai ketvirtus metus iš eilės remiasi vien Lietuvos futbolininkais. Šiais metais prie Bangos prisijungė ir NFA (būtų labai keista, jei akademija turėtų legionierių). Taip pat minimaliai legionieriais rėmėsi Žalgiris B. Būtent šių trijų ekipų pastangomis lietuvių aikštėje praleidžiamas laikas, lyginant su 2017 metais, išaugo (žr. paveikslą).

Jei ankstesniame sezone neturėjome komandos, kuri I lygoje labiau remtųsi legionieriais, tai šiemet tokia tapo Stumbras B ekipa. Iš 26 rungtynių net 20 kauniečiai daugiau laiko suteikė užsieniečiams.
Iš kur atvyko legionieriai? Nors Lietuvoje nėra apribojimų legionieriams iš Europos Sąjungos šalių, kaip ir ankstesniais metais, dominuoja trečiųjų šalių piliečiai. Tiesa, tam tikri pokyčiai vyksta (žr. paveikslą).

Kaip ir 2017 metais daugiausiai legionierių atvyko iš Ukrainos, tačiau jų skaičius sumenko nuo 29 iki 19. Dar labiau aptirpo futbolininkų iš Baltarusijos dalis – nuo 22 iki 6. Ankstesniame sezone trečioje vietoje pagal deleguotų futbolininkų skaičių buvusi Rusija taip pat sumažino savo dalį nuo 16 iki 11. Ketvirtąją poziciją prarado Prancūzija – vietoje 15 liko 10 atstovų. Šie pokyčiai leido į antrąją vietą pakilti Portugalijai (liko 14 futbolininkų), o į trečiąją – Brazilijai (padidėjo nuo 11 iki 13).
Įdomu, kad visi 14 portugalų vilkėjo Stumbro marškinėlius (tiek A, tiek I lygoje). Kai kurios kitos komandos taip pat turėjo savo “mylimas” šalis. Atlante per sezoną žaidė 6 ukrainiečiai ir 3 kroatai, Sūduvoje – 4 kroatai ir 3 austrai, Stumbre – 3 brazilai, Palangoje – 3 prancūzai, Nevėžyje – 3 italai, o sezono nebaigusiame Korale tik kojas spėjo apšilti 3 japonai.
Ir pabaigai – įdomioji statistika. Daugiausiai laiko A lygos aikštėse praleidusiu futbolininku tapo Sūduvos vartininkas iš Kroatijos I.Kardum. Jam kiek daugiau nei dvejomis pilnomis rungtynėmis nusileido A.Jankauskas iš Sūduvos, V.Borovskij iš Trakų ir dar vienas Sūduvos legionierius – kroatas A.Švrljuga.
I lygoje pirmas tris vietas pagal aikštėje praleistą laiką užėmė trys vartininkai – M.Malinauskas iš Nevėžio, M.Matijoška iš Dainavos ir M.Suvaizdis iš Panevėžio. O tarp dvylikos daugiausiai žaidusių lietuvių yra dar keturi vartininkai. Legionierių trejetuką sudaro trys ukrainiečiai – Džiuge žaidę K.Shults ir V.Polyanskyy bei M.Pyrohov iš Pakruojo. Aišku, I lygoje lyderių išskyrimas yra kiek dviprasmiškas, nes Koralo dėka ne visos komandos sužaidė vienodą rungtynių skaičių.
Vyriausiu A lygos futbolininku be konkurencijos tapo 1978 metais gimęs I.Dedura (Kauno Žalgiris). Antras pagal amžių – pirmoje sezono pusėje Atlanto vartus gynęs latvis P.Doroševs (gimė 1980). Jauniausias – 2002 metais gimęs ir kartu su tėvu keliolika minučių sužaidęs M.Dedura (Kauno Žalgiris). Tarp legionierių jauniausiu tapo Stumbro ekipos ukrainietis D.Pidruchnyi, gimęs 2001 metais.
Vyriausias I lygos futbolininkas – 1981 metais gimęs M.Būtėnas (Kupiškis), keliais mėnesiais aplenkęs A.Šteiną (Kupiškis) ir G.Klevinską (Stumbras B). Legionierius komandos kvietėsi kiek jaunesnius, tad vyriausias – 1986 metais gimęs ukrainietis V.Barba (Pakruojis).
Jauniausias I lygos legionierius – tas pats D.Pidruchnyi (Stumbras B). Lietuvių buvo galima pamatyti ir gerokai jaunesnių. Besibaigiant sezonui NFA į aikštę išleido net penkis 2004 metais gimusius futbolininkus, tarp kurių jauniausias buvo tik 5 minutes I lygoje sužaidęs D.Šluta.


Pasidalinkite

Related posts