Savaitgalį po euroturnyrų pertraukos į aikštes grįžta A lygos ekipos. Grįžta tik septynios, nes šią savaitę oficialiai nutiko tai, kas iš esmės buvo aišku jau birželio mėnesį – Stumbras baigė savo egzistavimą. Kauniečiai ne tik išmušė visus A lygos klubus iš ritmo (dabar kiekviename ture vienas klubas neturės varžovo), bet ir palieka abejones dėl LFF Drausmės komiteto sprendimo.
Ne kartą apkalbėta LFF institucija pirmadienį nusprendė, kad Stumbro rezultatai A lygoje lieka galioti, o visose būsimose rungtynėse bus užskaitomi pralaimėjimai 0:3. Varžybų nuostatų 32 straipsnyje sakoma, kad rezultatai paliekami galioti, jei komanda yra “sužaidus ne mažiau kaip pusę (50%) varžybų”. Ir pagrindinis žodis šioje formuluotėje yra “sužaidus“. Tai reiškia, kad šis principas turėtų galioti tik tuo atveju, jei Stumbras sužaidė ne mažiau kaip 14 rungtynių. Tačiau kauniečiai sužaidė tik 13 rungtynių. Dar dvejos rungtynės nebuvo žaidžiamos, o jose Stumbrui buvo “įskaityti pralaimėjimai“, kaip ir nustatyta Drausmės kodekso 37 straipsnyje. Kaip gali būti “sužaistos rungtynės”, į kurias komanda neatvyksta ir dviejų komandų rungimąsis pagal patvirtintas futbolo žaidimo taisykles (taip apibrėžiamos rungtynės) neįvyksta?
Toks Drausmės komiteto sprendimas džiugina Kauno Žalgirį ir Palangą, kuriems lieka po 6 taškus, ir liūdina Atlantą, kuris rezultatų anuliavimo atveju būtų sumažinęs atotrūkį nuo Panevėžio ir gerokai padidinęs nuo Palangos.
Įpusėjęs čempionatas yra gera proga įvertinti bendrą lygos vaizdą – kas ir kiek žaidė, kokiomis sudėtimis, kiek buvo skiriama dėmesio jaunimui.
Šiemet A lygos klubai “senstelėjo” (žr. Lentelę).
Jei praėjusiais metais tik Sūduvos ir Žalgirio futbolininkų amžiaus vidurkis viršijo 27 metus (kalbame tik apie aikštėje pasirodžiusius), tai šiemet šią ribą peržengė net penki klubai. Stumbras išlaikė praėjusio sezono tendencijas ir buvo jauniausia lygos ekipa, o Riteriai buvo vieninteliai, kurie apčiuopiamai pajaunėjo – nuo 26,4 iki 24,72 metų.
Kaip ir įprasta, sezono viduryje komandos būna registravusios rungtynėms sąlyginai nedidelį futbolininkų skaičių (24-27), tačiau šis skaičius gerokai išaugs antroje sezono pusėje.
Iš viso A lygos rungtynėms buvo registruoti ir aikštėje pasirodė 72 legionieriai.
Pirmąjį pusmetį daugiausiai pamatėme kroatų – net 7. Po 6 futbolininkus į Lietuvą “delegavo” Portugalija ir Rusija. Pirmųjų skaičių išaugino Stumbras (5 portugalai), o antrųjų – Palanga (4 rusai). Be paminėtų šalių dažnai matėme brazilus (5), bulgarus (4), ispanus (4), nigeriečius (4) ir ukrainiečius (4).
Nepaisant gausaus legionierių būrio, A lygoje aikštėse persvarą vis dar turėjo Lietuvos futbolininkai (žr. paveikslą).
Šiuo metu bendras lygos rodiklis viršija pernykštį (52,6), o iš atskirų klubų akivaizdžiai savo orientaciją pakeitė tik Palanga. Šiemet lietuviai Palangos gretose žaidė 38,3 proc. viso laiko, o pernai jiems tekdavo net 62,5 proc.
Nors lygoje neliko labiausiai legionieriais besirėmusio klubo, futbolininkų iš kitų šalių srautas į keletą kitų lygos klubų, leidžia spėti, kad lietuvių laikas aikštėje gali dar aptirpti.
Nors LFF bando finansinėmis priemonėmis paskatinti A lygos klubus leisti į aikštę jaunus (gimusius 1998 metais ir jaunesnius) Lietuvos futbolininkus, didelio proveržio šioje srityje nėra. Nebent galima pasidžiaugti, kad jaunimas, skirtingai nei praėjusiais metais, gauna galimybių ir pajėgiausiose lygos komandose, o ne vien autsaideriuose (žr. lentelę).
Reikšmingą vaidmenį (kaip sako LFF, tai turėtų būti bent 720 minučių ir ne mažiau kaip 5 rungtynės be keitimų) komandose vaidino septyni jauni futbolininkai – P.Golubickas ir E.Jankauskas (abu – Sūduva), A.Levšin ir E.Stočkūnas (abu – Riteriai), E.Kloniūnas (Kauno Žalgiris), D.Antanavičius (Stumbras) ir L.Paukštė (Atlantas). Dar galima paminėti D.Šešplaukį (Kauno Žalgiris), kuris žaidė daug, bet tik du kartus nuo pirmos iki paskutinės minutės.
Tikriausiai labiausiai stebina Panevėžys, kuris jauniesiems futbolininkams nesuteikė nei minutės aikštėje, nors miestas garsėja stipria futbolo mokykla.
Ką klubai veikė per pertrauką? Per pertrauką dalis komandų bandė sustiprinti gretas, dalis – bent jau “apsivalyti” nuo lūkesčių nepateisinusių futbolininkų. Tikriausiai kukliausiai keitėsi Sūduva, Riteriai ir Kauno Žalgiris, išsiskyrę su 2-3 futbolininkais ir panašiai tiek pat pasikvietę naujokų. Kiek aktyvesni buvo Atlantas, Žalgiris ir Panevėžys. Klaipėdiečiai turėjo galimybę taisyti pavasarinį “skubos darbą”, kai iš esmės į komandą ėmė tuos, kurie norėjo žaisti. Nepasiteisinusius žiemos sprendimus koregavo ir Žalgiris – visi penki futbolininkai, su kuriais atsisveikinta birželio ir liepos mėnesiais, buvo klubo naujokai. Tuo tarpu Panevėžys išsiskyrė tik su tais, kurie nevaidino jokio reikšmingesnio vaidmens, ir pasikvietė solidų būrį legionierių.
Jei bandytume trumpai įvertinti šių šešių klubų pokyčius, tai galėtume sakyti, kad penki reikšmingai nepakeitė kokybės, o Panevėžys sustiprėjo ir turėtų antroje sezono pusėje kelti visiems daugiau problemų.
Tikra pasiutpolkė liepos mėnesį vyko septintajame klube. Palanga pakeitė savininkus (apie tai oficialiai kol kas nieko nepranešė nei klubas, nei LFF), klubo vadovus, trenerius ir didžiąją dalį futbolininkų. Visi septyni senbuviai lietuviai iš klubo pasitraukė, o jų vietą užėmė tie, kurie nepritapo kituose A lygos klubuose, ir II lygoje Uteniui atstovavęs vartininkas. Didelės permainos įvyko ir legionierių gretose – buvę lyderiai susirado klubus kitose šalyse, o atvykusios pamainos gebėjimai kol kas kelia labai didelių abejonių. Galima prognozuoti, kad nuo rugpjūčio mėnesio Palangos žaidimas iš esmės bus pasirengimas pereinamosioms rungtynės su I lygoje antrąją poziciją užimsiančiu klubu.
