2020 metų A ir I lygos: skaičiai ir tendencijos

Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Besibaigiantys metai bus prisimenami kaip labai keisti. COVID-19 pandemija gerokai pakeitė visas gyvenimo sritis. Futbolas netapo išimtimi.
Senokai Lietuvoje nebuvo tokio trumpo futbolo sezono: A lygoje komandos sužaidė po 20 rungtynių, I lygoje – po 18-20. Pandemija pakoregavo ir futbolininkų judėjimo trajektorijas ir mastus. Jei ankstesniais metais turėdavome gana aktyvią vasarą, kai vietos futbolininkai keičia komandos, išvyksta nepasiteisinę legionieriai ir atvyksta nauji, tai šiemet pokyčių buvo itin nedaug.
Kol nepuolėme žiūrėti į 2020 metų skaičius – perspėjimas. I lygos skaičiai tikrai nesutaps su tuo, ką pateiktų oficialios institucijos (jei kartais kada nors sugalvotų tai daryti). Be pandeminių keistumų I lygoje nutiko ir Lietuvai pakankamai tradicinės įgriuvos. Besibaigiant I lygos pirmajam etapui paaiškėjo, kad penkiose rungtynėse Riterių B pergalės anuliuotos ir vilniečiams įrašyti pralaimėjimai 0:3. Nors viešai prieinamuose šaltiniuose šių rungtynių statistikos neberasite, mes tuos duomenis surinkome ir įtraukėme į bendrą Lietuvos futbolo paveikslą.
Tradiciškai atsiprašome, jei kur nors pasitaikys kokia klaida. Juk tai ne taip baisu, kaip suryti kažkokį laukinį žvėrį ir pasiųsti visą pasaulį naujų išbandymų keliu.

Ką matėme aikštėse? 2020 metais dėl aukščiau minėtų priežasčių ir dėl to, kad pirmą kartą po daugybės metų A lygoje turėjome tik 6 komandas, sumažėjo A ir I lygos aikštėse pasirodžiusių futbolininkų skaičius. Jei 2019 metais suskaičiavome 591 futbolininką, tai šiemet skaičius “aptirpo” iki 482 (žr. paveikslą).

A lygoje futbolininkų skaičius sumažėjo nuo 216 iki 142, o I lygoje – nuo 424 iki 341. Jei pokytį bandytume įvertinti procentiškai, tai didesni praradimai abejose lygose nutiko legionierių korpuse. Tikėtina, kad tam įtakos padarė ir trumpesnis sezonas, ir pandeminė situacija.
Kaip ir įprasta, dalis futbolininkų spėjo pažaisti ir A, ir I lygose. Daugiausia tokios patirties įgijo tų klubų, kurie I lygoje turi dublerių komandas, atstovai. Tarp abejose lygose žaidusių buvo 37 lietuviai ir 16 legionierių.
Šiemet sumažėjo ne tik Lietuvoje rungtyniavusių legionierių skaičius, bet ir jų aikštėje praleidžiamas laikas. Ir tokia tendencija stebima jau ketvirtus metus. Jei 2017 metais, kai buvo pakeista legionierių traktavimo taisyklė (ES šalių piliečiai nebėra laikomi legionieriais), užsienio šalių piliečiai beveik lygiomis dalimis su lietuviais (49,5 proc. vs 50,5 proc.) dalijosi laiką aikštėje, tai šiemet legionieriai žaidė 44,6 proc. viso laiko. Panaši tendencija fiksuojama ir I lygoje.
Tradiciškai tiek vienoje, tiek kitoje lygose yra runtynėms registruotų, bet nežaidusių futbolininkų. A lygoje taip į aikštę ir nežengė 26 futbolininkai (didžioji dalis – 23 – jaunimas), I lygoje – 42. Vieninteliu registruotu, bet nežaidusiu legionieriumi tapo britas Lorenc Qerimi. “Dainavos” marškinėlius Taurėje ir II lygoje vilkėjęs futbolininkas taip ir nesulaukė galimybės debiutuoti I lygoje.

Klubų sudėtys. Kuklesnės šiemet buvo ir A lygos klubų sudėtys. Jei ankstesniais metais vis išsiskirdavo kas nors (pavyzdžiui, Palanga, Atlantas, Utenis) su keturiasdešimt ir daugiau registruotų futbolininkų, tai 2020 metais tokių išsišokimų nebuvo (žr. lentelę).

Net tais atvejais, kai registruotų futbolininkų skaičius viršija trisdešimt, dažniausiai galime kalbėti apie atsarginių suolą šildančius jaunuolius. Pavyzdžiui, tiek Sūduva, tiek Panevėžys registruodavo rungtynėms 2000-2004 metais gimusius futbolininkus, bet aikštėje jų paslaugomis taip ir nepasinaudodavo. Trumpesnis sezonas lėmė ir tai, kad praktiškai visi A lygos klubai išsivertė su mažesniu aikštėje pasirodžiusių futbolininkų skaičiumi.
Kitas ryškesnis pokytis – supanašėjęs vidutinis sudėčių amžius. Jei ankstesniais metais turėdavome klubų, kurių amžiaus vidurkis nesiekdavo 24 metų, tai šiemet jauniausi buvo Riterių futbolininkai (25,23 metų). Būtent šis Vilniaus klubas daugiausiai rėmėsi jaunimu – kiek daugiau nei 25 procentus laiko aikštėje praleido 1999 metais ir vėliau gimę futbolininkai. Kiti klubai jaunimu pasikliovė kur kas mažiau. Sūduva apskritai vieną futbolininką išleido simbolinei minutei.

Kur kas didesnę įvairovę galima buvo pamatyti I lygoje (žr. lentelę).

Tradiciškai jaunos buvo dublerių ekipos ir BFA. Gimę 1999 metais ir dar jaunesni futbolininkai šiose komandose žaisdavo liūto dalį viso laiko (pavyzdžiui, Žalgiris B vieninteli kartą pasinaudojo M.Kuklio paslaugomis).
Nėra neįprasta, kad ir šių ekipų sudėtys buvo pačios gausiausios. Visus “perspjovė” Riteriai B, rungtynėms registravę (ir visus išleidę į aikštę) beveik pusšimtį skirtingų futbolininkų.
Visgi ne kartą įrodyta, kad norint I lygoje varžytis dėl prizinių vietų reikia turėti ir vyresnių futbolininkų, ir kiek riboti bendrą futbolininkų kiekį. Visas ketvertas klubų, iškovojusių kelialapius į A lygą, turėjo labai panašius rodiklius – 23-26 žaidžiantys futbolininkai (tas skaičius būtų dar mažesnis, jei atmestume tik epizodiškai pasirodžiusius aikštėje) ir 23,5-25,8 metų amžiaus vidurkis.

Koks buvo lietuvių indėlis į klubų pasiekimus? Kaip jau minėta, lietuvių aikštėje praleistas laikas šiame sezone išaugo. Antrus metus iš eilės prie to labiausiai prisidėjo Riteriai ir Kauno Žalgiris (žr. paveikslą).

Lyginant su ankstesniai metais kiek tradicijas pakeitė Panevėžys ir Banga. Tiesa, jei išaugusį legionierių indėlį Gargždų klube galima sieti su pakilimu iš I lygos į A lygą, tai Panevėžio pokyčius (2019 metais lietuvių indėlis – 63,4 proc.) greičiausiai reiktų aiškinti didesniais klubo užmojais.
Sudėties formavimo įpročių nepakeitė du Lietuvos futbolo lyderiai. Ne pirmą sezoną tiek Žalgiris, tiek Sūduva visų pirma pasikliauja legionierių gebėjimais. Tačiau šiemet marijampoliečiai lietuvių indėlį sumažino iki neregėto lygio. Jei 2018-2019 metų sezonuose lietuviai Sūduvoje žaisdavo apie 36-37 procentus laiko, tai šiemet jų indėlis siekė tik penktadalį viso galimo laiko.

I lygoje po dviejų metų pertraukos vėl neturėjome klubo, kuris labiau kliautųsi legionieriais (žr. paveikslą).

Kiek netikėtai pačioje apačioje atsidūrė Vytis. Jei prieš tai tris sezonus vilniečių rodiklis svyravo tarp 77 ir 86 procentų, tai šiemet jis siekė tik 65,4 procentus. Pačių legionierių Vyčio sudėtyje buvo net 10 (daugiausiai tarp I lygos klubų). Ir kaip čia neprisiminsi skambių buvusio Vyčio trenerio A.Liubinsko pasisakymų, kad Vytis, skirtingai nei vienas garsesnis ir turtingesnis Vilniaus klubas, puoselėja Lietuvos jaunimą, o ne kviečiasi neaiškius legionierius …

Ką prisiviliojo mūsų klubai? Šiemet sumažėjo ne tik legionierius skaičius, bet ir skačius valstybių, iš kur jie atvyko. Jei pernai per abi lygas galima buvo suskaičiuoti 38 valstybių atstovus, tai šiemet jų liko 30 (žr. paveikslą).

Šiek tiek pasikeitė ir lyderiai. Jei praėjusiais metais per abi lygas daugiausiai buvo ukrainiečių, tai šiemet šios šalies atstovų buvo tiek pat, kiek ir brazilų. Ženkliai sumažėjo Latvijos atstovų – nuo 13 iki 2. Tai nėra labai keista, jei prisiminsime, kad net 7 latviai pernai rungtyniavo tarpsezoniu iš futbolo žemėlapio pradingusiame Kupiškyje.
Tradiciškai galima išskirti ir klubus, kurie teikia prioritetus tam tikros šalies atstovams. Pavyzdžiui, Sūduvoje žaidė 4 kroatai ir 3 austrai, Panevėžyje – 4 portugalai ir 3 brazilai, Žalgiryje – 3 serbai, Nevėžyje – 3 ukrainiečiai, Jonavoje – 3 rumunai, Vytyje – 3 britai.

Individualūs pasiekimai. Šiemet A lygoje turėjome net tris futbolininkus, kurie sužaidė visas rungtynes nuo pirmos iki paskutinės minutės. Nėra keista, kad net du iš trijų – vartininkai. Sūduvos vartų sargas iš Kroatijos I.Kardum ir Bangos auklėtinis I.Driomovas sužaidė visas 1800 minutes. Tą patį pavyko padaryti tik vienam aikšės žaidėjui – D.Barauskui iš Riterių.
Tą pačą ribą I lygoje pasiekė T.Rapalavičius (Džiugas), AKazakevičius (Vytis) ir T.Rakašius (Nevėžis). Kiek trumpiau (dėl mažesnio rungtynių skaičiaus), bet taip pat nuo pirmo iki paskutinio švilpuko aikštėje buvo Minijos vartų sargas E.Brezgys.
Vyriausiu A lygoje žaidusiu futbolininku tapo 1982 metais gimęs A.Jankauskas (Sūduva). Jauniausias – tik keletą minučių vieneriose rungtynėse sužadęs 2004 metais gimęs F.Steponavičius (Panevėžys).
Tradiciškai I lygoje tarp vyriausio ir jauniausio dar didesnis intervalas. Karjeros vis nebaigia 1978 metais gimęs I.Dedura (Hegelmann Litauen), o pirmuosius žingsnius žengė net trys 2007 metais gimę futbolininkai iš Riterių B. Jauniausiam debiuto metu buvo 13 metų 1 mėnuo ir 11 dienų. Kraipydavome galvas, kai išgirsdavome, jog Lietuvos moterų lygose pasirodo dvylikametės ar trylikametės, tačiau Riterių B dėka šiemet panašų vaizdą pamatėme ir I lygoje. Vilniečiai šį sezoną į aikštę išleido ne tik tris minėtus trylikamečius, bet ir dar 17 gimusių 2006 metais. Ar tikrai mūsų trylikamečiai ir keturiolikmečiai jau pasirengę žaist I lygoje? Ir ar nederėtų LFF pagalvoti apie amžiaus apribojimą lygose (kai kuriose užsienio lygose tokia praktika yra taikoma)?
Pabaikime tekstą truputį optimistiškiau. Jei 2006-2007 metų futbolininkams dar per anksti I lygoje, tai kiek vyresni jų kolegos tikrai įrodė, kad šioje lygoje gali žaisti. Tarp dvidešimt penkių daugiausiai laiko aikštėje praleidusių futbolininkų galima rasti 2003 metais gimusius M.Remeikį, E.Urmoną (abu Panevėžys B) ir G.Nikonovą (Žalgiris B), 2002 metais gimusius M.Dedūrą (Hegelmann Litauen) ir G.Zabitą (Dainava). A lygoje ryškiau matomi buvo 1999-2000 metais gimę futbolininkai – V.Antužis iš Bangos, A.Levšin, G.Paulauskas ir M.Ramanauskas iš Riterių.

Kažką praleidome ar nepastebėjome? Kažką supratome neteisingai? Laukiame komentarų, pastabų ir įspūdžių Mano Futbolas facebook puslapyje.


Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Related posts