Šeštadienį paaiškėjo 2014-2015 metų LFF Taurės turnyro nugalėtojai, o jau antradienį bus traukiami 2015-2016 metų turnyro pirmojo etapo burtai. Paskelbta turnyro sistema tradiciškai tiesiog rėkia apie neeilinį organizatorių išradingumą. Tikriausiai sutiksite, kad reikia neeilinių gabumų, norint 57 komandas išskirstyti taip, kad Taurės turnyras išsitęstų iki aštuonių etapų.
Sveikas protas sakytų, kad optimalus variantas yra šešių etapų turnyras. Pirmajame etape tarpusavyje susigrumtų 50 komandų, o septynios (pavyzdžiui, 2014 metų pajėgiausios komandos) iškart keliautų į antrąjį (šešioliktfinalį). Šešioliktfinalyje, savaime suprantama, turėtume 32 komandas, o toliau nuosekliai vis mažintume jų skaičių per pusę. Viskas. Ir jokių daugiapakopių sistemų, kai kažkas iš IV lygos turi įveikti tris etapus, kol gaus galimybę ketvirtajame nukauti ką nors iš A lygos.
Jei dar būtų atsisakyta tik stipresniesiems naudingos dviejų rungtynių kovos ketvirtfinaliuose ir pusfinaliuose, tai Taurės turnyras labai gražiai tilptų į vienerius metus.
Kodėl tai būtų naudinga ir teisinga, jau gana detaliai aptariau rašydamas apie ankstesnius Taurės tunryrus (vienas tekstas, kitas tekstas). Jei trumpai, tai pliusai du: (1) turnyrą ir pradėtų, ir baigtų tos pačios sudėties komandos, o tie, kurie su viena komanda iškrito, nebeturėtų galimybės laimėti taurės su kita; (2) jau metų pabaigoje žinotume visus, kurie turės teisę dalyvauti europiniuose turnyruose.
Šiemet organizatorių išradingumas pasireiškė ir dar vienoje vietoje – interpretuojant 2015 metų varžybų nuostatus. Nuostatų 105 punkte parašyta, kad
komandos, 2014 m. LFF A lygos čempionate užėmusios pirmąsias aštuonias vietas, 2015/16 m. LFF Taurės varžybas pradeda žaisti nuo aštuntfinalio.
Šiemet nutiko tokia bėda, kad praėjusiais metais šeštąją vietą užėmęs “Ekranas” šiuo metu nevykdo jokios su futbolu susijusios veiklos – t.y., nedalyvauja jokioje lygoje ir, savaime aišku, nepateikė paraiškos dalyvauti Taurės turnyre. Ką tokiu atveju reiktų daryti? Atsakymai galimi du. Pirmas variantas: galima būtų nuosekliai vadovautis varžybų nuostatais ir tiesiai į aštuntfinalį įtraukti tik septynis klubus (t.y., tuos, kurie patenka į apibrėžimą “užėmusios pirmąsias aštuonias vietas”). Antras variantas: aštuntuoju laiminguoju pakviesti tuos, kurie pagal praėjusių metų rezultatus (o 105 punktas sako, kad 2014 metų rezultatai yra svarbūs) rikiuojasi iškart už aštuntuko. Pagal antrąjį variantą tokia laimė turėjo nusišypsoti “Bangai”, nes būtent gargždiškiai 2014 metų A lygoje finišavo devintoje vietoje. O ką matome dabar? “Banga” startuoja turnyre nuo ketvirtojo etapo (šešioliktfinalio), o penktajame (aštuntfinalyje) netikėtai atsiduria Kauno “Stumbras”. Kodėl? Nes taip sugalvojo turnyro organizatoriai. O jei nuostatuose tokia galimybė neužfiksuota, tai tuo blogiau nuostatams. Beje, visais kitais atvejais skirstant dalyvius yra atsižvelgiama į 2014 metų rezultatus. Taip I etape tenka startuoti “Radviliškiui” ir Jurbarko “Vulkanui”, taip II etape žais tos I lygos ekipos, kurios praėjusiais metais buvo dešimtoje ir žemesnėse vietose arba žemesnėse lygose.
Turėjau galimybę netiesiogiai (per tarpininkus) padiskutuoti su garsiuoju tokių painių sistemų architektu apie tai, kodėl “Stumbrui”, o ne “Bangai” suteikta teisė keliauti tiesiai į penktąjį etapą. Paaiškėjo (bent jau aš taip supratau), kad architekto jausmas, jog taip yra teisingiau, yra kur kas svarbiau nei kažkokie ten varžybų nuostatų punktai. Juk svarbiausia – išradingumas. O gal “išradingumas”? Čia jau mums teisė apsispręsti, kaip tai pavadinsime.
kaip visada – super.
Turbūt nė viename tekste apie taurę nebuvo paminėtas vienas esminis niuansas. Dabartinė sistema leidžia išvengti susitarimų: tu man taškus lygoje, aš tau – pergalę taurėje. Būtent tai yra viena pagrindinių priežasčių, jei ne pati svarbiausia.
GD, ir kaip gi ji čia jau taip leidžia išvengti to susitarimo?