Klubai jau braižo ateinančio sezono kontūrus, tačiau, kol laikrodžiai neskelbia 2014 metų pradžios, galime dar kartą įvertinti tai, ką matėme Lietuvos futbolo aikštėse 2013 metais.
Priminsime, kad pirmieji bandymai vertinti A lygos klubus pagal demografinius rodiklius buvo atlikti per vasaros vidurio pertrauką – liepos mėnesį. Tada žiūrėjome, kiek A lygoje jaunų žaidėjų, kiek legionierių ir klausėme, kas svarbiau – jaunystė ar patirtis. Šįkart apsiribosime vienu tekstu, kuriame ir jaunimas, ir legionieriai, ir bendras klubų demografinis vaizdelis. Dauguma duomenų iš alyga.lt, o spragos užpildytos futbolo.tv pateikiama statistika. Tiesa, jei dalis duomenų nebūtų surinkta liepos mėnesį, tai net ir abiejų svetainių derinys nebūtų išgelbėjęs. Taip sakant, abiems svetainėms yra erdvės tobulėjimui.
Nuo 16 iki 38 metų. Iš viso 2013 metų sezone A lygos aikštėse pamatėme 264 futbolininkus. Amžiaus spektras gana platus – nuo 1997 metais gimusių šešiolikmečių iki 1975 metais gimusio “Ekrano” puolėjo Egidijaus Varno. Beje, A lygoje šiemet nebuvo nei vieno 1978 metais gimusio futbolininko.
Vidutinis aikštėje buvusio A lygos žaidėjo amžius – 24,88 metai. T.y., atrodytų, kad didžiausia tikimybė buvo aikštėje išvysti 1988 metais gimusius futbolininkus (tokius kaip “Žalgirio” puolėjas K.Bilinski, “Šiaulių” gynėjas M.Fridrikas ar “Kruojos” saugas A.Lipskis), tačiau ironiška, kad būtent 1988 metais gimusių futbolininkų šiemetinėje A lygoje nebuvo daug – tik 12. Pavyzdžiui, gimusių 1986 ar 1989 metais buvo po 22, o gimusių 1994 metais – net 27. Tiesa, pastarųjų aikštėje praleidžiamas laikas buvo gana kuklus. Daugiausiai aikštėje (12,2 proc. viso žaidimo laiko) buvo 1986 metais gimę žaidėjai (pavyzdžiui, Ž.Banys iš “Bangos”, V.Slavickas iš “Ekrano” ar K.Gnedojus iš “Atlanto”). Jei suskirstytume futbolininkus į stambesnes amžiaus grupes, tai paaiškėtų, kad gimę 1992-1997 metais aikštėje buvo 24,53 proc. viso laiko, gimę 1988-1991 metais – 31,76 proc., gimę 1983-1987 metais – 34 proc. ir gimę 1975-1982 metais – 9,71 proc.
Jauniausią sudėtį per visą sezoną turėjo “Tauras” – bent kartą aikštėje pasirodžiusių žaidėjų amžiaus vidurkis buvo 21,7 metų (žr. 1 lentelę). Visgi daugiausiai jaunais žaidėjais rėmėsi “Šiauliai”. Įvertinus, kiek žaidėjai praleisdavo laiko aikštėje, šiauliečių amžiaus vidurkis buvo 22,59 metų. Tuo tarpu nuolat apie komandos jaunystę ir nepatyrimą kalbantis “Atlantas” aikštėje turėjo tokius žaidėjus, kurių amžiaus vidurkis (24,91 metų ) netgi viršijo lygos vidurkį. Vyriausią sudėtį subūrusi “Kruoja” iš esmės ir rėmėsį vyresniais žaidėjais – jos amžiaus vidurkis daugiau nei dviem metais lenkia antroje vietoje atsidūrusio “Žalgirio”. Beje, “Kruoja” buvo vienintelė komanda, kurios amžiaus vidurkis, palyginus su pirmaja sezono dalimi, išaugo. Tuo tarpu likusios aštuonios komandos aikštėn leido vis jaunesnius žaidėjus.
Vidutinis aikštėje buvusio A lygos žaidėjo amžius – 24,88 metai. T.y., atrodytų, kad didžiausia tikimybė buvo aikštėje išvysti 1988 metais gimusius futbolininkus (tokius kaip “Žalgirio” puolėjas K.Bilinski, “Šiaulių” gynėjas M.Fridrikas ar “Kruojos” saugas A.Lipskis), tačiau ironiška, kad būtent 1988 metais gimusių futbolininkų šiemetinėje A lygoje nebuvo daug – tik 12. Pavyzdžiui, gimusių 1986 ar 1989 metais buvo po 22, o gimusių 1994 metais – net 27. Tiesa, pastarųjų aikštėje praleidžiamas laikas buvo gana kuklus. Daugiausiai aikštėje (12,2 proc. viso žaidimo laiko) buvo 1986 metais gimę žaidėjai (pavyzdžiui, Ž.Banys iš “Bangos”, V.Slavickas iš “Ekrano” ar K.Gnedojus iš “Atlanto”). Jei suskirstytume futbolininkus į stambesnes amžiaus grupes, tai paaiškėtų, kad gimę 1992-1997 metais aikštėje buvo 24,53 proc. viso laiko, gimę 1988-1991 metais – 31,76 proc., gimę 1983-1987 metais – 34 proc. ir gimę 1975-1982 metais – 9,71 proc.
Jauniausią sudėtį per visą sezoną turėjo “Tauras” – bent kartą aikštėje pasirodžiusių žaidėjų amžiaus vidurkis buvo 21,7 metų (žr. 1 lentelę). Visgi daugiausiai jaunais žaidėjais rėmėsi “Šiauliai”. Įvertinus, kiek žaidėjai praleisdavo laiko aikštėje, šiauliečių amžiaus vidurkis buvo 22,59 metų. Tuo tarpu nuolat apie komandos jaunystę ir nepatyrimą kalbantis “Atlantas” aikštėje turėjo tokius žaidėjus, kurių amžiaus vidurkis (24,91 metų ) netgi viršijo lygos vidurkį. Vyriausią sudėtį subūrusi “Kruoja” iš esmės ir rėmėsį vyresniais žaidėjais – jos amžiaus vidurkis daugiau nei dviem metais lenkia antroje vietoje atsidūrusio “Žalgirio”. Beje, “Kruoja” buvo vienintelė komanda, kurios amžiaus vidurkis, palyginus su pirmaja sezono dalimi, išaugo. Tuo tarpu likusios aštuonios komandos aikštėn leido vis jaunesnius žaidėjus.
1 lentelė. Žaidėjų skaičius, sudėties ir žaidžiančių amžiaus vidurkiai.
U-21. Galima dar kartą prisiminti A.Liubinsko parypavimus apie tai, jog A lygos klubai neugdo jaunų Lietuvos futbolininkų, o į aikštę leidžia neaišku kokios rūšies legionierius. Antros sezono dalies tendencijos dar kartą parodė, kad buvęs Lietuvos rinktinės treneris tokias išvadas padarė žiūrėdamas į lubas, o ne į aikštę. Jau ir taip nemenkas lietuvių, atitinkančių U-21 amžiaus cenzą, skaičius septyniuose klubuose dar išaugo. Tik “Tauras” ir “Kruoja” šiek tiek nukrypo nuo bendros tendencijos. Iš viso aikštėje pasirodė 87 1992 metais ir vėliau gimę lietuviai (žr. 2 lentelę). Tai sudaro 32,95 proc. visų žaidėjų. Aikštėje jie praleido 20,64 proc. viso žaidimo laiko (liepos mėnesį šis rodiklis buvo 18,6 proc.). Daugiausiai jaunų žaidėjų su A lyga supažindino “Tauras” – net 17, tačiau aikštėje jaunimu labiausiai rėmėsi “Šiauliai” – jiems teko beveik trečdalis žaidimo laiko. Akivaizdžiai iš kitų komandų išsiskyrė “Kruoja” ir “Žalgiris”. Vilniečiai du jaunus žaidėjus tik simboliškai išleido į aikštę, o Pakruojo komanda jaunimu pirmoje sezono pusėje buvo priversta remtis ne iš gero gyvenimo. Vos tik “Kruojos” finansinė padėtis pagerėjo – jaunimas sugrįžo į dublerių gretas.
2 lentelė. 1992 metais ir vėliau gimę lietuviai (U-21).
Legionieriai. Jei jaunimo daugėjo, tai legionierių gretos artėjant rudeniui gerokai praretėjo. Iš viso lygoje žaidė 63 legionieriai, tačiau net 26 iš jų buvo priversti palikti A lygą nesulaukę sezono pabaigos. Legionierių skaičiumi visus pranoko “Tauras” (žr. 3 lentelę), per sezoną į aikštę leidęs 12 legionierių. Tiesa, tik trys vilkėjo tauragiškių aprangą ilgiau nei pusę sezono. Panašiai pasižymėjo ir “Banga”. Nors gargždiškiai pagal legionierių aikštėje praleistą laiką priskirtini antrai A lygos komandų grupei (kartu su “Šiauliais” ir “Ekranu”), tačiau A lygos patirties Gargždų ekipos gretose gavo net 10 užsieniečių. Tiesa, kai kurių ta patirtis labiau simbolinė, o galiausiai viso sezono išbandymus atlaikė tik keturi legionieriai.
Kur kas svarbesnį vaidmenį legionieriai vaidino “Žalgiryje” ir “Sūduvoje”. Vilniečių legionas aikštėje praleido 36,81 proc. laiko, o “Sūduva”, turėjusi vieną mažiausių užsieniečių būrį, jiems skyrė 30,58 proc. laiko. Tarp jų įsiterpė tik legionierių ruletę žaidęs “Tauras”.
Kitame gale – “Atlantas”, turėjęs du legionierius, kurių indėlis į klaipėdiečių rezultatus – labai kuklus.
Kur kas svarbesnį vaidmenį legionieriai vaidino “Žalgiryje” ir “Sūduvoje”. Vilniečių legionas aikštėje praleido 36,81 proc. laiko, o “Sūduva”, turėjusi vieną mažiausių užsieniečių būrį, jiems skyrė 30,58 proc. laiko. Tarp jų įsiterpė tik legionierių ruletę žaidęs “Tauras”.
Kitame gale – “Atlantas”, turėjęs du legionierius, kurių indėlis į klaipėdiečių rezultatus – labai kuklus.
3 lentelė. Legionieriai A lygoje 2013 metais.
Kaip perspjovėm Europą. Kaip jau minėta ankstesniame tekste, CIES Football Observatory 2013 metais yra paskelbusį demografinę Europos lygų studiją (autoriai Roger Besson, Raffaele Poli ir Loïc Ravenel), kurioje surinkti duomenys apie 31 Europos šalių lygą (Lietuva kartu su Latvija, Estija, Airija, Islandija, Velsu ir kai kuriomis kitomis “smulkesnėmis” lygomis liko užribyje).
Studijos duomenimis 2012 metų sezone vidutiniškai vienas klubas į aikštę išleisdavo 24,6 žaidėjo. A lygos klubai šį rodiklį gerokai viršijo – 30,44 žaidėjų (žr. 1 lentelę). Europoje mums niekas šiuo atžvilgiu neprilygsta (didžiausią žaidėjų skaičių pasitelkia Rumunija (27,6) ir Italija (27,5)). Labiausiai prie šio “pasiekimo” prisidėjo “Tauras”, į aikštę 2013 metais išleidęs net 40 žaidėjų. Toks didelis žaidėjų skaičius – vienas iš klubų nestabilumo požymių. Dėl finansinių priežasčių dalis A lygos klubų buvo priversti sezono eigoje iš esmės koreguoti sudėtį. Stabiliausiai gyvenęs klubas eksperimentavo mažiausiai: “Žalgirio” sudėtyje pasirodė 26 žaidėjai.
Vietoj išvadų. Štai toks tas 2013 metų A lygos demografinis vaizdas. Daug jaunimo, gausus būrys sezono eigoje išbandymų neatlaikiusių legionierių ir mažai stabilumo. Jei klubams 2014 metais pavyks pasiekti didesnį stabilumą, tikėtina, kad ir kiti parametrai pajudės link europinių vidurkių.
Studijos duomenimis 2012 metų sezone vidutiniškai vienas klubas į aikštę išleisdavo 24,6 žaidėjo. A lygos klubai šį rodiklį gerokai viršijo – 30,44 žaidėjų (žr. 1 lentelę). Europoje mums niekas šiuo atžvilgiu neprilygsta (didžiausią žaidėjų skaičių pasitelkia Rumunija (27,6) ir Italija (27,5)). Labiausiai prie šio “pasiekimo” prisidėjo “Tauras”, į aikštę 2013 metais išleidęs net 40 žaidėjų. Toks didelis žaidėjų skaičius – vienas iš klubų nestabilumo požymių. Dėl finansinių priežasčių dalis A lygos klubų buvo priversti sezono eigoje iš esmės koreguoti sudėtį. Stabiliausiai gyvenęs klubas eksperimentavo mažiausiai: “Žalgirio” sudėtyje pasirodė 26 žaidėjai.
Vietoj išvadų. Štai toks tas 2013 metų A lygos demografinis vaizdas. Daug jaunimo, gausus būrys sezono eigoje išbandymų neatlaikiusių legionierių ir mažai stabilumo. Jei klubams 2014 metais pavyks pasiekti didesnį stabilumą, tikėtina, kad ir kiti parametrai pajudės link europinių vidurkių.
