Lietuvos futbolo metus pabaigiame tradicine A ir I lygų apžvalga, kurioje pateikiame įvairią statistinę informaciją ir įvertiname kai kurias tendencijas.
Prieš šokant prie skaičių – tradicinis perspėjimas. I lygos skaičiai tikrai nesutaps su tuo, ką pateiktų oficialios institucijos (jei kartais kada nors sugalvotų tai daryti). Šiemet vieneriose rungtynėse buvo pažeisti varžybų nuostatai ir Šilui įrašytas techninis pralaimėjimas prieš Šiaulius. Mes šį sprendimą ignoravome ir įtraukėme į bendrą statistiką visus rungtynėse dalyvavusius futbolininkus (pagal prieš Drausmės komiteto sprendimą pateiktą rungtynių protokolą).
Ir, aišku, atsiprašome, jei kur pasitaikys kitokių klaidų. Kai tokie kiekiai futbolininkų, tai visko gali nutikti.
Ką matėme aikštėse? Po labai kuklaus 2020 metų sezono Lietuvos futbolas šiemet grįžo prie įprasto ritmo. Po ilgesnės pertraukos turėjome 10 komandų A lygoje, I lygoje startavo ir finišavo 14 ekipų. Tai iškart padidino futbolininkų skaičių A ir I lygos aikštėse (žr. paveikslą).
Jei lyginame su praėjusiais metais, tai bendras futbolininkų skaičius abiejose lygose padidėjo nuo 482 iki 646. Tiesa, lyginimas su 2020 metais nėra visiškai teisingas, nes ir komandų buvo mažiau, ir pats sezonas buvo trumpesnis. Tačiau ir vertinant ilgesnę perspektyvą (nuo 2017 metų, kai skaičiuojame abiejų lygų statistiką), galima sakyti, kad šis sezonas buvo labai derlingas. Arčiausiai dabartinių skaičių buvo 2017 metai, kai aikštėse matėmė 626 futbolininkus. Būtent su 2017 metais galima būtų lyginti ir kiekvieną lygą atskirai. Ir abiem atvejais 2021 metų skaičiai yra įspūdingesni.
Kaip įprasta, dalis futbolininkų pažaidė ir A lygoje, ir I lygoje. Šis judėjimas tarp lygų šiemet netgi buvo didesnis nei paprastai, nes I lygoje turėjome net 6 dublerių ekipas. Be abejo, buvo ir tokių, kurie judėjo ne tik tarp lygų, bet ir tarp klubų. Iš viso žaidimo praktikos abiejose lygose šį sezoną turėjo 66 lietuviai ir 34 legionieriai.
Beje, 646 futbolininkai – tai dar ne visi A ir I lygos klubų turimi ištekliai. Rungtynių paraiškose buvo registruota, bet į aikštę taip ir nežengė dar 50 lietuvių ir 3 legionieriai.
Jei bendras futbolininkų skaičius 2021 metais buvo didžiausias per pastaruosius penkis sezonus, tai legionierių skaičius nepasiekė 2017 ir 2018 metų aukštumų. 2017 metais per abi lygas galima buvo suskaičiuoti net 208 legionierius, 2018 metais – 177, o šiemet tik 158.
Koks buvo lietuvių indėlis į klubų pasiekimus? Kuklesnis legionierių skaičius leido lietuviams išlaikyti persvarą ir aikštėse (žr. paveikslą).
A lygoje lietuviai aikštėje praleido 51,7 procentus viso žaidimo laiko. Tai kukliau nei praėjusiais metais (55,4 proc.), bet vis dar viršija 2017 metų rodiklius (50,5 proc.).
Pervarą Lietuvos piliečiams padėjo išlaikyti Banga, kurios rodiklis, lyginant su praėjusiu sezonu, pakilo nuo 65,7 proc. iki 77,2 proc. Kituose klubuose legionieriai šiame sezone vaidino didesnį vaidmenį nei 2020 metais. Jei iš žemesnės lygos kylantiems klubams didesnio legionierių skaičiaus pasitelkimas yra įprasta praktika, tai Riterių ir K.Žalgirio šio sezono pasirinkimai (rodikliai aptirpo atitinkamai nuo 85,7 proc. iki 70,5 ir nuo 70,4 proc. iki 56,6 proc.) gali būti įspėjamasis signalas, kad pasiekėme tokį tašką, kai A lygoje legionierius aikštėje matysime dažniau nei lietuvius. Ypač, kai Panevėžyje ši tendencija tęsiasi jau ne pirmus metus (lietuvių laikas aikštėje 2019 – 63,4 proc., 2020 – 52,1 proc. ir šiemet – 40,8 proc.).
I lygoje antrą sezoną iš eilės nebuvo klubo, kuris labiau kliautųsi legionieriais (žr. paveikslą).
Nors bendras rodiklis kiek suprastėjo, lyginant su 2020 metais (87,3 proc.), jis gerokai viršija 2017-2019 metų rodiklius (žemiausias 2017 metais – 78,5 proc.).
Lietuviškiausiu klubu išliko Šiauliai, tik per paskutinius du turus legionierius pasitelkė Žalgiris B.
Ką prisiviliojo mūsų klubai? Kiek netikėtai šiemet pasikeitė pagrindinis legionierių importo šaltinis. Jei anksčiau daugiausiai legionierių būdavo iš Brazilijos, Ukrainos ir Portugalijos (Stumbro gyvavimo laikais), tai šiemet visus aplenkė Nigerija (žr. paveikslą).
17 legionierių iš Nigerijos yra istoriškai didžiausias skaičius iš šios Afrikos šalies. Iš pastarųjų penkių metų kaip derlingiausius Nigerijai galėtume paminėti tik metus, kai A ir I lygose žaidė 7 Nigerijos atstovai. Ženkliai prie Nigerijos talentų antplūdžio prisidėjo Kauno miesto ir rajono klubai – K.Žalgiris savo sudėtyje turėjo net 5 šios šalies atstovus (vienas žaidė tik I lygoje), o Hegelmann Litauen – 3.
Savo prioritetų turėjo ir kiti klubai. Jonavoje žaidė 4 Rusijos atstovai, Džiuge – 4 brazilai, Sūduvoje – 4 prancūzai ir 3 ispanai, Panevėžyje – 4 portugalai, Žalgiryje – 4 kroatai, Bangoje – 3 brazilai ir 3 ukrainiečiai (vienas iš jų tik I lygoje), Babrunge – 3 brazilai.
Keisčiausiai atrodo Hegelmann Litauen pasirinkimas pasikviesti du vartininkus iš Slovėnijos. Vienas iš jų taip ir nežengė į aikštę, o kitas sužaidė trejas rungtynes, bet ne A lygoje, o Taurės turnyre ir II lygoje.
Klubų sudėtys. Kadangi 2021 metais vėl buvo įprastai ilgas sezonas, tai vėl sugrįžo ir įspūdingesni žaidėjų skaičiai klubų paraiškose (žr. lentelę).
Tarp A lygos klubų labiausiai išsiskyrė Dainava, sezono eigoje gerokai keitusi savo sudėtį. Tiesa, nors rungtynėms Alytaus klube buvo registruoti net 38 futbolininkai, aikštėje jų pamatėme gerokai kuklesnį skaičių – 28. Šiuo atžvilgiu alytiškius pralenkė Banga (32), Riteriai (29) ir Nevėžis (29). Sūduva visus pranko registruotų legionierių skaičiumi (21).
Jei 2020 metais galėjome kalbėti apie supanašėjusį vidutinį sudėčių amžių, tai šiemet vėl turėjome sąlyginai jauną ekipą. Žaidusių Nevėžio futbolininkų amžiaus vidurkis tik šiek tiek viršijo 23 metus ir beveik dviem metams nusileido artimiausiam konkurentui. Solidžiausios buvo pirmųjų keturių ekipų sudėtys – nuo 27,27 metų (K.Žalgiris) iki 29,75 metų (Sūduva). Itin kuklios ir stipriausių ketvertuko pastangos integruoti jaunimą. Net ir 6,42 procentai Žalgiryje sugeneruoti iš esmės vieno K.Uzėlos pastangomis.
Tradiciškai didesnę įvairovę galima buvo pamatyti I lygoje (žr. lentelę).
Jaunų dublerių ekipų gretas papildė tokia pat jauna BFA komanda. Kaip ir įprasta, jaunystė nėra privalumas varžantis dėl aukščiausių pozicijų. Tad nieko keisto, kad prizininkų trejetą sudarė trys vyriausios ekipos: Šiauliai (24,35), Jonava (25,34) ir Šilas (27,80). Kazlų Rūdos ir Šiaulių komandos išsiskyrė ir itin kuklia žaidėjų rotacija – per visą sezoną aikštėje pasirodė atitinkamai tik 21 ir 23 futbolininkai. Tuo tarpu Riteriai B priartėjo prie savo pernykščio rekordo: 2020 – aikštėje 48 futbolininkai, 2021 – aikštėje 46 futbolininkai.
Individualūs pasiekimai. Šiemetinį ilgą A lygos sezoną nuo pirmos iki paskutinės minutės atlaikė vienitelis Hegelmann Litauen vartininkas Ignas Plūkas, sužaidęs visas 3240 minučių. I lygoje panašiai ištvermingi taip pat buvo vartininkai – E.Brezgys iš Minijos ir G.Baliutavičius iš Šiaulių. Tiesa, jų sezonas buvo trumpesnis – 2340 minučių. Beje, E.Brezgys praėjusiais metais taip pat įveikė visą I lygos distanciją nuo pirmos iki paskutinės minutės.
Iš legionierių išsiskyrė K.Žalgirio gynėjas Guilherme De Souza, sužaidęs 3096 minutes A lygoje, ir Minijos atstovas Shogo Osawa, I lygoje sukaupęs 2205 minutes.
Į vyriausio A lygos futbolininko statusą pretendavo net trys 1984 metais gimę futbolininkai, o vyriausiais tapo tą pačią dieną gimę V.Borovskij ir S.Mikoliūnas.
Tiesa, visi šie futbolininkai yra jaunuoliai, jei lygintume su I lygoje žibėjusiu Ričardu Beniušiu, gimusiu 1980 metais.
Jauniausias A lygoje – sezono pabaigoje Nevėžio gretose A lygoje debiutavęs 2006 metų gimimo M.Monkelis. I lygoje galėjome pamatyti dar jaunesnių futbolininkų. Formaliai jauniausias tik vieneriose rungtynėse epizodiškai pasirodęs Atmosferos futbolininkas M.Stasys, tačiau tais pačiais 2007 metais gimęs N.Dailydžionis gali pasigirti, kad Riterių B marškinėlius vilkėjo ir 2020 metais.
Kažką praleidome ar nepastebėjome? Kažką supratome neteisingai? Laukiame komentarų, pastabų ir įspūdžių Mano Futbolas facebook puslapyje.
