Antradienį LFF puslapyje paskelbta A lygos rinktinė tikriausiai ne vieną privertė kreivai šyptelėti. Mes ne tik šyptelėjome, bet įvertinome tą rinktinę kaip iššūkį. Ir, kaip sakė vienam garsiame seriale, challenge accepted 🙂
Paveiksle matote Mano Futbolas alternatyvą – 2021 metų A lygos rinktinę. Po paveikslu – trumpai, kodėl tokie pasirinkimai.
Pirmiausia, pasirinkome 4-2-3-1 išsidėstymą ir bandėme išlaikyti futbolininkų tikrąsias pozicijas (t.y., kur sezono metu mes konkretų futbolininką dažniausiai matėme žaidžiantį).
Vartininkų kategorijoje rinktis iš esmės reikėjo tik tarp Žalgirio vartininkų Gertmono ir Duka. Abiejų vartininkų rodikliai per 90 minučių labai panašūs ir Gertmonui pranašumą suteikė tik du kartus daugiau sužaistų rungtynių.
Kairiojo gynėjo pozicijoje, kur Figueredo (Panevėžys) konkurenciją sudarė Bopesu (Žalgiris) ir Slvacikas (Sūduva), Panevėžio atstovas ne tik griovė, bet ir sėkmingai kūrė – jo sąskaitoje net 5 rezultatyvūs perdavimai. Dešinėje pusėje nebuvo jokios rimtesnės konkurencijos Mikoliūnui (Žalgiris).
Gynybos viduryje – Ljubisavljevic (Žalgiris) ir Zivanovic (Sūduva), kurie, mūsų nuomone, buvo patikimesni nei didesnį InStat indeksą sukaupęs, bet ne vieną kritinę klaidą padaręs Diaw (Žalgiris) ar mažiau dėmesio savo pagrindinei funkcijai skiriantis Kerla (Sūduva).
Tarp daugiau dėmesio gynybai skiriančių saugų išsiskyrė Gorobsov (Sūduva) ir Karashima (Hegelmann). Rimtą konkurenciją jiems sudarė Uzėla (Žalgiris), tačiau jo kolegos buvo pavojingi ir prie varžovų vartų. Gorobsov sąskaitoje 5 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai, o Karashima – atitinkamai 9 ir 2.
Tikriausiai ilgiausiai teko svarstyti, kas verčiausias užimti atakuojančio saugo poziciją. Matcharashvili (Hegelmann) aplenkė Elivelto (Panevėžys) vien dėl geresnių rodiklių akistatose su stipriausiomis ekipomis.
Mažiausiai reikėjo svarstyti dėl krašto saugų. Čia be didesnės konkurencijos du Žalgirios atstovai – Videmont ir Keyremeh. Videmont apskritai yra geriausias šio sezono futbolininkas, o Keyremeh dešiniajame krašte akivaizdžiai lenkė Nyuiadzi (Sūduva) ir Sarpong (Panevėžys).
Vieta atakos smaigalyje atiteko Thuique (KŽ), kuris mušė mažiau nei kitų komandų puolėjai, tačiau yra daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikęs A lygos futbolininkas, o kategorijoje “įvarčiai+perdavimai” nusileidžia tik Videmont (21 vs 26).
Manote, kad esame neteisūs – Mano Futbolo FB komentaruose pateikite savo variantą.
Atskirai suformavome netradicinį 2021 metų A lygos vienuoliktuką – vien tik iš lygoje žaidusių lietuvių (žr. paveikslą). Po paveikslu – trumpai, kodėl tokie pasirinkimai.
Toks darbas – pakankamai rimtas iššūkis. Anksčiau skelbtame bendrame lygos vienuoliktuke buvo tik du lietuviai, tad teko surasti dar devynis. Jei lietuvių, kuriuos galėtume įvardyti komandų lyderiais nėra daug, tai daugiau mažiau panašaus pajėgumo pretendentų į kai kurias pozicijas – nors vežimu vešk.
Gertmonas (Žalgiris) ir Mikoliūnas (Žalgiris) į šį vienuoliktuką atkeliavo iš bendro lygos vienuoliktuko (žiūrėkite ankstesnį pranešimą), o kitų pasirinkimo motyvus pateikiame žemiau.
Kairiojo krašto gynėjo poziciją užėmė Vaitkūnas (KŽ), kuris iš kitų išsiskiria savo universalumu ir be didesnių problemų gali žaisti ne tik abiejuose gynybos kraštuose, bet ir vidurio gynėju ar krašto saugu. Tai buvo jo pranašumai prieš pagrindinius konkrentus Slavicką (Sūduva) ir Levšin (Riteriai).
Vidurio gynėjų porą sudaro Januševskij (Panevėžys) ir Fridrikas (Hegelmann), nežymiai aplenkę Armalą (Hegelmann), Dapkų (KŽ), Barauską (Riteriai) ir Klimavičių (Dainava). Januševskij pranoko kitus savo indėliu atakoje – nei vienas vidurio gynėjas negali pasigirti 5 įvarčiais ir 1 rezultatyviu perdavimu, o Fridrikas išsiskyrė būtent gynybiniais veiksmais – laimėtomis dvikovomis ir perimtais kamuoliais.
Dar didesnė lietuvių konkurencija aikštės viduryje. Į pasirinktas tris vidurio saugų vietas pretendavo beveik dešimt futbolininkų. Jei daugiau gynybinėmis funkcijomis užsiimančio saugo poziciją be didesnių abejonių galima skirti šį sezoną žibėjusiam Uzėlai (Žalgiris), tai Matulevičiaus (Sūduva) ir Eliošiaus (Panevėžys) pasirinkimas nulemtas detalių, dėl kurių galima ilgai ir nuobodžiai ginčytis. Visų pirma, abu šie saugai (lyginant su kitais) pademonstravo didesnį atakuojantį potencialą. Eliošius pelnė 4 įvarčius ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus, Matulevičiaus sąskaitoje – atitinkamai 3 ir 4. Be to, Sūduvos saugas kiekvienose rungtynėse vidutiniškai atlikdavo po 1,34 aštraus perdavimo (key pass). Tarp lietuvių vidurio saugų tai vienas didžiausių rodiklių. Paminėjimo verti Armanavičius (Hegelmann), Šilkaitis (KŽ), Kuklys (Žalgiris), Verbickas (Žalgiris) ir dėl traumos nedaug žaidęs Sirgėdas (KŽ).
Kiek paprasčiau buvo su krašto saugais. Kadangi šiose pozicijose daugumoje komandų žibėjo legionieriai, tai konkrencija tarp lietuvių buvo ne tokia ir didelė. Kairįjį kraštą patikėjome Grigaravičiui (Riteriai), o dešinįjį – Urbiui (Banga). Riterių atstovas įmušė 12 įvarčių ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus, Bangos saugo sąskaitoje 11 įvarčių ir 4 rezultatyvūs perdavimai. Be to, abu sukurdavo nemažai progų komandos draugams, kurių šie neišnaudodavo.
Lengviausia buvo pasirinkti puolėją. 16 įvarčių pelnęs ir 5 rezultatyvius perdavimus atlikęs Petkevičius (Hegelmann) ženkliai pranoko kitus vietos talentus.
Manote, kad esame neteisūs – Mano Futbolo FB komentaruose pateikite savo lietuviško vienuoliktuko variantą.
