Baigiasi metai, tad tradiciškai bandysime pažvelgti, kiek ir kokių futbolininkų šiemet matėme mūsų futbolo aikštėse.
Prieš pereinant prie skaičių – netradicinis perspėjimas. 2019 metais tiek A, tiek I lygoje nestigo keistenybių, todėl tie skaičiai, kuriuos pamatysite, gali neatitikti tų, kuriuos pateiktų varžybų organizatoriai. Įtraukėme tik tas rungtynes, kurios realiai įvyko, bei neišmetėme iš I lygos Stumbro B – t.y., suskaičiuota ir tų dvikovų, kuriose dalyvavo kauniečiai, statistika.
Iš anksto atsiprašome, jei kur nors pasitaikys kokia klaida. Toks gyvenimas.
Ką matėme aikštėse? Taip jau nutiko, kad 2019 metais aikštėse pasirodė lygiai tiek pat futbolininkų, kiek ir 2018 metais – 591 (žr. paveikslą).
Šį sezoną abiejose lygose turėjome kiek daugiau komandų, tačiau abiejų Stumbro komandų trumpas gyvenimas situaciją pakoregavo. Jei lygintume su praėjusiais metais, tai A lygoje šiemet išvydome kiek mažiau futbolininkų (praėjusiais metais – 238), o I lygoje – kiek daugiau (pernai – 413). Kaip ir įprasta, dalis futbolininkų spėjo išmėginti savo jėgas abiejose lygose. Daugiausia tokių buvo tuose klubuose, kurie I lygoje turėjo savo dublerių ekipas. Tačiau buvo ir tokių, kurie keliavo ne tik iš klubo į klubą, bet ir iš vienos lygos į kitą. Pavyzdžiui, pirmoje sezono pusėje I lygoje Hegelmann Litauen vartus gynęs Tadas Simaitis, antroje pusėje rimtai pasidarbavo ir A lygoje su Riterių marškinėliais. Priešinga kryptimi teko keliauti Aurimui Skurdeliui, Gvidui Juškai ir Tadui Norbutui – iš A lygoje žaidusios Palangos į I lygoje kovojusias Miniją (pirmieji du) ir Bangą (trečiasis). Būtų galima minėti ir dar ne vieną pavardę, nes iš viso abiejose lygose žaidė 36 lietuviai ir 13 legionierių.
Trečius metus iš eilės “tirpsta” Lietuvoje rungtyniaujančių legionierių skaičius. 2017 metais aikštėse matėme 208, pernai – 177, o šiemet tik 148. Taip pat “aptirpo” ir legionierių aikštėje praleidžiamas laikas – A lygoje nuo 47,4 proc. (2018) iki 45,7 proc., o I lygoje nuo 19,4 proc. (2018) iki 15,1 proc. Beje, legionierių skaičius galėjo būti ir didesnis, tačiau lenkas Nazar Mocyk taip ir nežengė į aikštę su Panevėžio marškinėliais, o I lygoje tokių, kurie buvo registruoti rungtynėms, bet taip ir nesužaidė nei minutės, buvo net 4. Tiesa, du iš jų rungtyniavo A lygoje Stumbro sudėtyje.
Registruotų, bet nežaidusių lietuvių skaičius buvo kur kas įspūdingesnis. I lygoje į aikštę taip ir nežengė 28 futbolininkai (iš jų 14 vartininkų), o A lygoje toliau atsarginių suolelio nenukeliavo 30 futbolininkų. Nemažai suskaičiuotume ir tokių, kurie tik simboliškai dalyvavo A lygos čempionate ar I lygos pirmenybėse. I lygoje net 50 futbolininkų per visą sezoną sužaidė 90 ir mažiau minučių, o A lygoje tokia lemtis ištiko dar 17 žaidėjų.
Klubų sudėtys. A lygoje didžiausią būrį futbolininkų rungtynėms šiemet registravo Palanga, o kitos komandos jai gerokai nusileido (žr. lentelę).
Palangiškiai iš esmės sužaidė dvi sezono puses su skirtingomis sudėtimis. Tik du legionieriai ir trys jauni vietos futbolininkai iš arti matė visas Palangos transformacijas. Visgi tos transformacijos neprilygo tam, ką praėjusiais metasi darė Atlantas (54 registruoti, 50 žaidusių), o 2017 metais – Utenis (aikštėje pasirodė 43 futbolininkai).
Jei nekreipsime dėmesio į pusę sezono išgyvenusį Stumbrą, tai mažiausiai eksperimentais užsiėmė Kauno Žalgiris ir Panevėžys. Panevėžiečiai registruodavo rungtynėms pulką jaunimo, tačiau aikštėje išsivertė su 25 futbolininkais, o kauniečiams pakako tik 24 futbolininkų.
Kalbant apie sudėties brandumą, galima išskirti Riterius, kurie 2018 metais rėmėsi vyresniais futbolininkais (vidurkis 26,4 metai), o 2019 metais išlaikė trečiąją poziciją su gerokai jaunesne sudėtimi (24,44 metai). Priešinga kryptimi judėjo Palanga (2018 metais – 24,65, 2019 metais – 26,94) ir Atlantas (25,70 ir 27,40), tačiau nei vieniems, nei kitiems kalnų nuversti nepavyko.
Skirtingus sudėties formavimo būdus rinkosi ir I lygos klubai (žr. lentelę).
2019 metais greta tradiciškai jaunų dublerių ekipų matėme ir jaunas Vilniaus, Atmosferos, Dainavos, Šiaulių, Vyčio ir Jonavos sudėtis. Tiesa, vien šis skaičius ne visai tiksliai nurodo konkretaus klubo “jaunumą”. Jei žiūrėtume, kiek laiko aikštėje praleido ne anksčiau nei 1998 metais gimę futbolininkai, tai paaiškėtų, kad Atmosfera jaunimui suteikdavo 69,4 proc. laiko (daugiau laiko jaunimui skirdavo tik Žalgiris B ir Riteriai B), o Vytis – 51,7 proc. Tiesiog mažeikiškių sudėtį gerokai “pasendino” trys 1985-1986 metais gimę futbolininkai.
Kaip ir praėjusiame sezone, daugiausiai futbolininkų išbandė Žalgiris B. Tiesa, vilniečiai nepranoko pernkyščio savo pasiekimo: 2018 metais 48 registruoti ir 43 pasirodė aikštėje, 2019 metais atitinkamai 46 ir 41.
Priešingame spektro gale (neskaičiuojant Stumbro B) – Kupiškis, kuriam aikštėje pakako 22 futbolininkų.
Koks buvo lietuvių indėlis į klubų pasiekimus? A lygoje didžiausią indėlį į išaugusį lietuvių futbolininkų laiką aikštėje padarė Riteriai. Jei praėjusiame sezone lokaciją iš Trakų į Vilnių pakeitusio klubo sudėtyje lietuviai žaidė 66 procentus viso laiko, tai 2019 metais jų laikas išaugo iki 83,3 proc. (žr. paveikslą).
Sūduva ir Žalgiris nuolat barami už tai, kad dažniau remiasi legionierias, jie taip pat prisidėjo prie lietuvių indėlio didėjimo. Jei 2018 metais Žalgiris lietuviams suteikdavo 31,3 proc. laiko, o Sūduva – 35,8 proc., tai šiemet abu klubai paaugino šį rodiklį iki 37,2 procentų.
Didžiausią žingsnį priešinga kryptimi padarė Palanga. Nuo 62,5 procentų (2018 metais) lietuvių laikas “aptirpo” iki 34,3 proc.
Aišku, jei būtume priekabūs, tai galėtume sakyti, kad svarstykles lietuvių naudai nusvėrė visą pulką legionierių turėjęs Stumbras, pasitraukęs iš čempionato jau po trylikos turų.
I lygoje tik vienintelis Kupiškis prioritetą teikė legionieriams (žr. paveikslą).
Nuo pastarųjų metų tradicijos nusigręžė Banga, 2019 metų antroje pusėje pasikvietusi legionierių iš Brazilijos. Tačiau, kaip sakoma, šventa vieta tuščia nebūna – vien lietuviai rėmėsi net du klubai, debiutavę I lygoje – Šiauliai ir Vilnius. Solidūs buvo ir kitų naujokų – Atmosferos, Hegelmann Litauen – rodikliai.
Jei lygintume su ankstesniais metais, tai ženkliai požiūrį į lietuvių ir legionierių santykį pakeitė Kupiškis (lietuvių indėlis sumažėjo nuo 80,1 proc. iki 35,8 proc.) ir Vytis (nuo 86,8 proc. iki 77 proc.). Priešinga kryptimi šiemet pajudėjo Nevėžis (nuo 77,1 proc. iki 88,8 proc.). Būtų galima pagirti ir Stumbrą B (nuo 48,9 proc. iki 76,1 proc.), tačiau kauniečiai sužaidė tik 9 rungtynes.
Iš kur atvyko legionieriai? 2019 metais, lyginant su ankstesnių metų patirtimi, sumažėjo ne tik legionierių skaičius, bet ir valstybių, iš kur jie atvyksta, kiekis. Jei pernai matėme futbolininkus iš 47 valstybių, tai šiemet legionieriai atstovavo 38 valstybėms (žr. paveikslą).
Pastaruosius trejus metus Lietuvoje daugiausiai matome futbolininkus iš Ukrainos. Tiesa, jų skaičius vis mažėja: 2017 metais – 29, 2018 metais – 19, šiemet – 14. Su Stumbro pasitraukimu sumenko ir portugalų skaičius – nuo 14 iki 8 (5 buvo būtent Stumbro sudėtyje). Tačiau Kupiškio, Atlanto ir Palangos dėka turėjome progą pamatyti nemažai kaimyninės Latvijos atstovų. Labiausiai išsiskyrė Kupiškis, kuris ir pasikvietė visus 7 I lygoje rungtyniavusius latvius. Atlanto ir Palangos indėlis gerokai kuklesnis – po 3 latvius A lygoje. Kiti klubai taip pat turėjo savo “mylimas” šalis – Sūduvoje žaidė 5 kroatai ir 3 austrai, Palangoje – 4 rusai, Žalgiryje – 3 rumunai, Atlante – 3 bulgarai. Įdomiausiai atrodo Panevėžio pasirinkimas – 10 legionierių iš skirtingų valstybių. Riteriai panašiu principu pasikvietė 4 legionierius.
Pabaigai – individualūs pasiekimai. Pernai daugiausiai laiko A lygoje praleidusį Sūduvos vartininką iš Kroatijos I.Kardum šiemet aplenkė kitas Sūduvos legionierius serbas Aleksandr Zivanovic (2753 minutės), V.Borovskij (Riteriai), kroatas T.Kiš (Žalgiris), V.Gašpuitis (Panevėžys) ir V.Armanavičius (Atlantas).
I lygoje daugiausiai laiko aikštėje praleido Džiugas Raudonius iš Jonavos (2610 minučių). Jam nedaug nusileido T.Rakašius (Nevėžis), G.Baliutavičius (Šiauliai), Kupiškio legionierius iš Latvijos G.Sopots ir du Džiugo atstovai – ukrainietis K.Shults ir A.Lipskis.
Jei reiktų rinkti daugiausiai laiko aikštėje praleidusį abiejose lygose žaidusį futbolininką, juo taptų Nigerijos pilietis Terem Igobor Moffi (Riteriai), prie A lygoje žaistų 2587 minučių dar pridėjęs 224 minutes I lygoje ir iš viso sukaupęs net 2811 minučių.
A lygoje šiemet žaidė net keturi 1982 metais gimę futbolininkai. Vyriausias – Gvidas Juška (Palanga), gimęs mėnesiu anksčiau nei A.Jankauskas (Sūduva) ir kiek daugiau aplenkęs A.Klimavičių (Kauno Žalgiris) ir R.Ledesmą (Panevėžys). Tiesa, visus juos “perspjovė” I lygoje Stumbro B marškinėlius apsivilkęs Giedrius Klevinskas, gimęs 1981 metais.
Jauniausiu A lygoje žaidusiu futbolininku tapo 2003 metais gimęs Tautvydas Špiegis (Atlantas), dviem dienom aplenkęs Gustą Jarusevičių (Žalgiris). Aišku, jei vertintume tai, kada futbolininkas pirmą kartą žengė į aikštę, tai čia pranašumą turėtų žalgirietis, simboliškai jau per teisėjo pridėtą laiką pasirodęs aikštėje visu mėnesiu anksčiau.
Jauniausiu legionieriumi, kaip ir praėjusiais metais, tapo Stumbro ekipos ukrainietis D.Pidruchnyi, gimęs 2001 metais. Tiesa, dėl Stumbrą ištikusių bėdų tas jo pasirodymas liko labiau simbolinis – keletas minučių dviejų dvikovų pabaigose.
Tradiciškai I lygoje jaunimas gavo gerokai daugiau progų parodyti savo gebėjimus – į aikštę žengė net 11 penkiolikmečių (gimę 2004 metais). Labiausiai išsiskiria Atmosfera, leidusi į aikštę net 7 tokio amžiaus futbolininkus. Iš viso būrio išskirsime ne tą, kuris kažkiek jaunesnis, o tą, kurio indėlis didžiausias – Gvidas Gineitis sužaidė beveik tiek pat, kiek likę dešimt bendraamžių.
