Kaip auginome jaunimą 2018 metais

Pasidalinkite

2018 metais LFF nusprendė skirti didesnį dėmesį jaunimo ugdymui, kad klubai būtų motyvuoti suteikti jauniesiems futbolininkams kuo daugiau žaidybinės praktikos. Tiesa, ne visose lygose buvo taikomi vienodi motyvavimo principai. Jei A lygoje ir II lygoje naudotas tik meduolis (t.y., pažadėti prizai tiems, kurie suteiks daugiausiai galimybių jaunimui oficialiose rungtynėse), tai I lygoje greta meduolio dar buvo ir botagas (varžybų nuostatų 85 punkte užfiksuota, kad “LFF I lygos pirmenybėse visų rungtynių metu, aikštėje, vienoje komandoje privalo žaisti ne mažiau kaip 1 (vienas) U21 (gimę ne anksčiau 1997.01.01) ir nemažiau kaip 1 (vienas) U19 (gimę ne anksčiau 1999.01.01) ir jaunesni žaidėjai”). Kaip ir kurioms komandoms pavyko patekti į laimingųjų sąrašą keliomis eilutėmis paskelbė LFF savo pranešime. Detalesnių ataskaitų, kas ir kiek jaunimo leido į aikštę, viešai nebuvo pateikta. Nelauksime, kol LFF subręs šiai minčiai – pažiūrėsime patys.
2018 metais trijose aukščiausiose Lietuvos futbolo pakopose rungtynėms buvo registruoti 699 futbolininkai, gimę 1997 metais ir vėliau (tokia amžiaus ribą LFF įvardijo “Lietuvos jaunimo integracijos į profesionalų vyrų futbolą” programoje). Tiesa, į aikštę žengė kiek mažiau – 668 jaunuoliai (žr. lentelę).

Nemaža dalis jaunųjų futbolininkų žaidė dviejose lygose – su pagrindine komanda aukštesnėje lygoje ir su dubleriais žemesnėje lygoje. Paprastai tai reikšdavo kombinaciją A ir I, A ir II arba I ir II lygos. Tačiau septyniems futbolininkams pavyko išbėgti į aikštę visose trijose lygose. Pavyzdžiui, A.Levšin vilkėjo Atlanto marškinėlius A lygoje ir II lygos Vakarų zonoje, o persikėlęs į Trakų klubą patirties sėmėsi ne tik A lygoje, bet ir I lygoje. Lygiai tokia pat trajektorija klostėsi ir R.Filipavičiaus karjera. Panašiai per lygas (tik su Sūduvos ir Stumbro marškinėliais) keliavo D.Antanavičius.

“Lietuvos jaunimo integracijos į profesionalų vyrų futbolą” programoje nustatyti du kriterijai “pakankamai” integracijai – mažiausiai 720 minučių, iš kurių bent 5 rungtynės be keitimų. Jei vertintume tik pagal laiko kriterijų ir nepaisytume lygų atskyrimo principo (t.y., sumuotume skirtingose lygose sužaistą laiką), tai minimalų patirties slenkstį šiemet įveikė 272 futbolininkai.
Rekordininkas – “Nevėžyje” rungtyniavęs M.Vasiliauskas, kuris I ir II lygose sužaidė 2789 minutes. Nuo jo šiek tiek atsiliko toje pačioje lygų kombinacijoje rungtyniavę P.Lotužys iš “Bangos” ir T.Rakašius iš “Nevėžio”. Tuo tarpu ketvirtoje vietoje atsidūrė E.Kloniūnas, kuris su “Kauno Žalgiriu” patirtį kaupė tik A lygoje.
Tačiau E.Kloniūno keliu, skirtingai nei tikėjosi LFF, nuėjo tik labai mažas jaunųjų futbolininkų skaičius. Dažnas A lygos klubas jaunimą laikė ant suolo, o ne aikštėje. Kitas aspektas, kur A lygos klubai taip pat nesužibėjo – klube išugdytų futbolininkų skaičius. Jaunimo integracijos programoje nustatyta, kad klubo auklėtiniu laikomas tas jaunasis futbolininkas, kuris nuo 12 metų klube praleido ne mažiau kaip tris sezonus. Jei futbolininkas šio kriterijaus neatitinka, tai jam suteikiamas jaunuolio statusas. Visi aštuoni A lygos klubai per sezoną registravo tik 13 auklėtinių (žr. lentelę).

Daugiausia auklėtinių į rungtynių protokolus buvo įrašęs Žalgiris, tačiau iš šešių tik trys (ir labai kukliai) pasirodė aikštėje. Tuo tarpu Kauno Žalgirio trys auklėtiniai sukaupė gerokai daugiau patirties.
Vertinant vien pagal laiką, kurį jaunimas praleido aikštėje, turėtume sakyti, kad daugiausiai dėmesio pamainos ugdymui skyrė Atlantas. Tačiau visi puikiai pamename, kad tokiu keliu klaipėdiečiai buvo priversti keliauti prispyrus finansinėms problemoms. Kartais aikštėje matydavome tuos futbolininkus, kurie pirmoje sezono pusėje nevisada gaudavo galimybę žengti į aikštę net ir II lygoje.
Daugiau nei 720 minučių aikštėje praleido dešimt futbolininkų. Be jau minėto E.Kloniūno tai padaryti pavyko R.Šveikauskui (Palanga), J.Marazui (Trakai), A.Levšin (Atlantas ir Trakai), P.Širviui (Kauno Žalgiris), D.Šiušai (Atlantas), E.Baniuliui (Atlantas ir Trakai), S.Čyžui (Trakai), G.Gumbaravičiui (Atlantas) ir G.Matulevičiui (Sūduva).

Geresnis vaizdas I lygoje. Daugiau nei trečdalis tų, kurie buvo registruoti, ir sužaidė tas 720 ir daugiau minučių. Aišku, liūto dalis jaunuolių buvo sutelkti dublerių komandose ir NFA ekipoje (žr. lentelę).

I lygos klubai labiau pasitikėjo ir savo auklėtiniais. Iš viso buvo registruota 60 auklėtinių. Tiesa, lieka neaišku, ką “auklėtinis” reiškia NFA atveju (nes jaunimo integracijos programoje teigiama, kad NFA žaidžiantys jaunieji žaidėjai išlaiko savo “gimtojo” klubo priklausomybę).
Pagal I lygoje sužaistą laiką visus lenkia Vyčio vartininkas K.Čirba – 2202 minutės. Nedaug jam nusileidžia B.Anisas iš Džiugo. Beje, jei žiūrėtume į penketuką daugiausiai žaidusių, tai rastume dar du K.Čirbos kolegas vartininkus – I.Driomovą iš Bangos ir Kupiškio vartus gynusį U.Obolevičių.
Panašiai kaip ir A lygoje, taip ir I lygoje savo “indėlį” į jaunimo ugdymą įdėjo klaipėdiečiai – sezono taip ir nebaigęs Koralas dėl finansinių bėdų buvo priverstas leisti į aikštę jaunimą, kuriam I lygos barjeras buvo gerokai per aukštas. Tad lieka neaišku, kiek tokia patirtis bus vertinga tiems futbolininkams.

II lygoje galima buvo išvysti dar daugiau jaunų futbolininkų. Ir labiausiai prie to prisidėjo daugybė dublerinių ekipų ir pora futbolo mokyklų pagrindu sukurtų komandų (žr. lentelę).

Vertinant atskirų komandų pasiekimus II lygoje, reiktų nepamiršti, kad Vakarų zonoje rungtyniavo viena komanda mažiau (tai iškart reiškia dvejomis dvikovomis mažiau), o Pietų zonoje ne visiems teko “malonumas” žaisti su Paneriu. Beje, pastaroji ekipa tiesiog drastiškai atnaunėjo nuo rugsėjo mėnesio. Ir rezultatai buvo tokie, kad galima klausti to paties, kaip ir Koralo atveju – ar jaunieji futbolininkai ką nors vertingo gavo iš pralaimėjimų 0:15, 0:14 ar 1:13.
Savotišką rekordą užfiksavo Banga B. Tai buvo vienintelė komanda per visas tris pakopas, kurioje rungtyniavo tik jaunimas – t.y., gimę 1997 metais ir jaunesni. Ir beveik visi tie futbolininkai buvo paties klubo auklėtiniai.

Kai aptarėme skaičius, grįžkime prie pradžioje minėto skatinimo už jaunimo integravimą. Sezono pradžioje paskelbtoje programoje (kuri ir dabar kabo LFF interneto svetainėje) teigiama, kad visų trijų lygų klubai dalinsis 250 tūkstančių eurų. Tačiau LFF paskelbtame pranešime kažkokiu tai būdu ši suma “aptirpo” iki 175 tūkstančių eurų. Beveik klasikinė formulė: norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada.
O pabaigai – dar vienas klasikinis pavyzdys į Lietuvos futbolo komunikacijos vadovėlį. Vienas iš mažesnį prizą laimėjusių klubų klausia kito: o jūs apskritai žinojote, kad yra tokia jaunimo integracijos programa ir už tai pinigus duoda?


Pasidalinkite

Related posts