Sekmadienį po beveik mėnesio pertraukos I lygos klubai pratęs kovas antrojoje pagal pajėgumą šalies lygoje.
Kad ir kaip būtų nesmagu, bet pirmoji sezono dalis tikriausiai įsiminė ne tiek atkakliomis kovomis ir įtampa turnyrinėje lentelėje (ko tikrai netrūko I lygoje), bet visokiais nesusipratimais. Pradedant 12:0 pasibaigusiomis rungtynėmis Klaipėdoje, kur Koralas net nesugebėjo surinkti vienuoliktuko dvikovai su Kupiškiu, o patį susitikimą baigė devyniese. Ir tai buvo tik Koralo bėdų pradžia. Būtent nuo šių gegužės 22 dieną vykusių rungtynių klaipėdiečių aikštėje nebematėme. Jų futbolininkai greitai išsibėgiojo į kitus I ir II lygų klubus, o LFF suteikė Koralui iki šiol dar neregėtą prabangą – nukėlė vėlesniam laikui penkias likusias dvikovas ir leido daugiau nei du mėnesius iš naujo formuoti sudėtį. Kaip tai klaipėdiečiams pavyko padaryti, pamatysime tik rugpjūčio pradžioje.
Paskutinis šaukštas deguto į 2018 metų I lygos pirmenybes – birželio mėnesį Kupiškyje užfiksuotos sutartos rungtynės, kai šeimininkai 0:6 nusileido Panevėžiui. Penktadienį LFF paviešino, kad net penki Kupiškio futbolininkai sulaukė bausmių (trys – itin solidžių), o pačiam klubui teks sumokėti nemenką baudą.
Šių dviejų klubų viražai parodė, kad sezono pradžioje šiame puslapyje darytos I lygos prognozės dar buvo pernelyg optimistinės. Nors tiek klaipėdiečiams, tiek kupiškėnams buvo rezervuotos paskutinės vietos, tačiau tikėtasi, kad sezonui įsibėgėjus jie karts nuo karto pateiks siurprizų. Pateikė. Bėda, kad ne tokių, kokių norėtųsi.
Šiame kontekste kiti klubai atrodo beveik idealiai. Ir, kas smagu, nelabai griauna prieš sezoną išsakytas prognozes. Pirmąjį aštuonetuką apskritai skiria tik penki taškai ir vis dar galima bet kokia galutinė komandų rikiuotė. Kaip ir prognozuota, dublerinės ekipos ir NFA ilgesnėje distancijoje neatlaikė vyresnius futbolininkus turinčių klubų pasiūlyto tempo, tačiau atskirose rungtynėse ne kartą baudė daugiau patirties sukaupusius varžovus.
O dabar skaičiais įvertinkime I lygos veidą pasiekus pusiaukelę.
Bendras futbolininkų skaičius. Iš viso rungtynėms jau buvo registruoti 345 futbolininkai. Tiesa, ne visus pamatėme aikštėje (žr. lentelę). Didesniu registruotų futbolininkų skaičiumi išsiskyrė Žalgiris B ir Stumbras B, o mažiausiai savo sąrašuose turėjo Koralas. Tiesa, klaipėdiečiai pirmoje sezono pusėje ir žaidė mažiau nei varžovai – tik devynis susitikimus.
Nėra netikėta, kad jauniausios lygoje yra NFA ir dublerinės ekipos. Pastarosioms jau varžybų nuostatuose yra apribota galimybė pasitelkti didesnį skaičių vyresnių futbolininkų. Privalomas dviejų jaunų futbolininkų buvimas aikštėje kiek “pajaunino” ir kitas ekipas. Tai kad turnyrinės lentelės viršuje įsikūrusios keturios komandos yra vienos vyriausių lygoje tik patvirtina posakį, kad “geriau patyręs”.
Lietuvių ir legionierių santykis. Įveikus pusiaukelę I lygoje aiškiai dominuoja Lietuvos futbolininkai. Šiuo metu lygoje 80,2 procentų viso žaidimo laiko aikštėje matome lietuvius (žr. lentelę). Šis rodiklis netgi geresnis nei 2017 metų I lygoje, kai lietuviai žaidė 78,5 procentus viso laiko. Lietuvos futbolininkų rezultatą gerina NFA, kurioje apskritai būtų keista išvysti legionierių, ir pastarųjų sezonų tradiciją tęsianti Banga. Kitame gale – Utenis ir Stumbras B. Tiesa, nepaisant panašaus rezultato, šių klubų pasirinkimai yra skirtingi. Uteniškiai turi tik keturis legionierius, tačiau jie nuolat žaidžia. Tuo tarpu Stumbras B pirmoje sezono pusėje į aikštę leido net 16 užsienio futbolininkų.
Legionieriai. Iš viso I lygos klubai registravo rungtynėms 63 legionierius iš 29 šalių (žr. paveikslą).
I lygos legionierių pasirinkimas iš esmės skiriasi nuo A lygos. Jei A lygos klubai daugiausiai kviečiasi Europos Sąjungos piliečius, kuriems Lietuvoje netaikomi jokie apribojimai, tai I lygoje dominuoja futbolininkai iš ES nepriklausančių šalių. Ši tendencija šiek tiek stebina, žinant, kad I lygoje vienu metu aikštėje gali būti tik trys ne ES piliečiai. Galima spėti, kad lemiamu faktoriumi tampa futbolininko prašoma alga.
Kaip ir praėjusiais metais dominuoja dvi šalys – Ukraina ir Portugalija. Jei ukrainiečių galima rasti įvariuose klubuose, tai portugalai – vien Stumbro B gretose.
Tikėtina, kad legionierių įvairovė antroje sezono pusėje dar padidės. Didžiausias indėlis turėtų būti Koralo, kuris futbolininkų stygių bando įveikti atvykėliais iš įvairių šalių.
Kai kuriuose kituose klubuose taip pat vyksta permainos – vilčių nepateisinusius užsieniečius keičia naujokai.
Lietuvos jaunimas. Nuo šių metų LFF ir verčia, ir motyvuoja klubus daugiau pasikliauti Lietuvos jaunimu. Varžybų nuostatų 85 punkte užfiksuota, kad “LFF I lygos pirmenybėse visų rungtynių metu, aikštėje, vienoje komandoje privalo žaisti ne mažiau kaip 1 (vienas) U21 (gimę ne anksčiau 1997.01.01) ir nemažiau kaip 1 (vienas) U19 (gimę ne anksčiau 1999.01.01) ir jaunesni žaidėjai“. Tuo tarpu “Lietuvos jaunimo integracijos į profesionalų vyrų futbolą” programoje I lygos klubams pažadėti šeši prizai (nuo 15 iki 28 tūkstančių eurų) už tai, kad jų sudėtyje nuolat matysime jaunus (gimusius 1997 metais ir jaunesnius) futbolininkus.
Vertindami jaunųjų futbolininkų aikštėje praleidžiamą laiką matome pakankamai didelę įvairovę (žr. lentelę) – nuo iš esmės tik du privalomus futbolininkus aikštėje turinčio Džiugo iki dublerinių ekipų, besiremiančių beveik vien jaunais Lietuvos futbolininkais.
Tiesa, ši klubų rikiuotė nereiškia, kad tokia pat rikiuote jie pretenduotų ir į LFF žadamus prizus. Taškais (arba įskaitinėmis minutėmis) virs tik tų jaunųjų futbolininkų sužaistas laikas, kurie įvykdys minimumą – praleis aikštėje bent 720 minučių (iš jų 5 rungtynės be keitimų). Be to, klubui bus dvigubinamos minutės (taškai), jei žais paties klubo išugdytas futbolininkas. Pavyzdžiui, šiuo metu Trakai B ir Stumbras B turi atitinkamai penkis ir keturis futbolininkus, kurie jau įvykdė numatytus minimalius reikalavimus, tačiau nei vienas iš jų nėra tų klubų auklėtinis.
Ir pabaikime tradiciškai: susitinkame stadionuose!
