2018 metų I lygos sezonas nesusipratimais jau pranoko pernykštį, nors dar oficialiai net neprasidėjo. Iš pradžių visus nustebino licencijos negavęs, tačiau Vykdomojo komiteto malonės sulaukęs Kupiškis, o šią savaitę LFF į nokdauną pasiuntė Šilutė, nusprendusi, kad vietinis jaunimas neatlaikys I lygos išbandymų. Belieka tikėtis, kad sezoną ir pradės, ir baigs visi keturiolika klubų. Kol neatėjo sekmadienis ir nenuaidėjo pirmasis rungtynių pradžią skelbiantis švilpukas, pažiūrėkime, kas geresnio (ar liūdnesnio) šių metų I lygoje.
Praradimai. Natūralu, kad I lyga prarado rezultatyviausią 2017 metų sezono žaidėją – Gvidas Juška kartu su Palanga persikėlė į A lygą. Tačiau į A lygą iškeliavo ne tik kurorto klubo žaidėjai. Palangiškiai į savo gretas pakvietė tris Bangos futbolininkus (brolius Urbius ir T.Norbutą) ir vieną iš Džiugo lyderių (T.Dombrauskį). Jų pavyzdžiu pasekė Atlantas (G.Žukauskas ir D.Lukošius iš Bangos), Sūduva (J.Kasparavičius iš Šilutės ir S.Klevinskas iš Vyčio), Stumbras (L.Čerkauskas iš Dainavos), Kauno Žalgiris (K.Gvildys iš Dainavos). Vienas iš Vyčio vedlių M.Krasnovskis iškeliavo į Lietuvos futbolininkų pastaruoju metu pamėgtą Islandiją. Taip pat I lygoje neberungtyniaus nemažai laiko Lietuvoje praleidęs rezultatyvusis M.Lukashevich – jis sugrįžo į gimtinę.
Sugrįžimai/atvykimai. Judėjo futbolininkai ir priešinga kryptimi. Po ilgesnės pertraukos į antrąją Lietuvos pakopą sugrįžo keletas futbolininkų. Sūduvą į Panevėžį iškeitė P.Janušauskas, į tą patį Panevėžį, bet iš Atlanto atkeliavo V.Gašpuitis. Į gimtinę po ilgesnės pertraukos iš užsienio sugrįžo M.Dūda. Tris A lygoje rungtyniavusius futbolininkus savo gretose šiemet turės Dainava – B.Spietinis ir A.Rocys atvyko iš Jonavos, o T.Bučma – iš Kauno Žalgirio. Vyčio marškinėlius vilkės epizodinius vaidmenis Kauno Žalgiryje ir Stumbre vaidinę K.Gusočenko ir A.Korsakas. Pastarasis apskritai kur kas daugiau laiko praleido I lygoje rungtyniavusiame Stumbre B. Į Utenį atvyko keturi Trakų atstovai. Tiesa, šiuo atveju tai galima būtų įvertinti ir kaip perėjimą iš vieno I lygos klubo (Trakai B) į kitą.
Keistumai. Be jau minėtų priešsezoninių siurprizų dėmesį atkreipia dar pora keistų dalykų.
Į Lietuvą po pertraukos grįžo neeilinius vokalinius gebėjimus greta aikštės demonstravęs Giovanni Scanu. Keista, kad du kartus su Tauragės Tauru ne itin sėkmingai dirbęs italas vietą atrado Nevėžyje, kuris iki tol negarsėjo tokio tipo sprendimais. Dar keisčiau, kad G.Scanu pakviestas dirbti antruoju treneriu. Dabar kėdainiečiai tikriausiai vieninteliai lygoje turi du UEFA Pro licenciją įgijusius trenerius.
Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) komanda stumta (ir priimta) į I lygą, deklaruojant norą ugdyti 1999-2002 metais gimusių futbolininkų meistriškumą. Tad keista matyti NFA sudėtyje tokias pavardes kaip N.Mačiulis (gimęs 1983), M.Gintalas (1988), M.Gavrilovas (1995), E.Skripkinas (1995) ir A.Bareikis (1996).
Legionieriai. 2017 metų užsieniečių srautas ne tik A lygoje, bet ir I lygoje gerokai išgąsdino Lietuvos futbolo viršūnes. I lygoje iš viso aikštėje pamatėme 119 legionierių. Nors bendras legionierių laikas aikštėje sudarė 21,5 procento viso žaidimo laiko, tačiau kai kuriose komandose per sezoną pamatėme nuo 7 iki 25 legionierių. Varžybų nuostatuose išliko galioti principas, kad “rungtynėse vienu metu Komandos sudėtyje aikštėje gali žaisti ne daugiau kaip 3 (trys) ne ES piliečiai” (88 punktas), tačiau legionierių srautą LFF bando sureguliuoti finansinėmis priemonėmis: “žaidėjo registracijos mokestis ne Lietuvos Respublikos piliečiui 500 (penki šimtai) Eurų” (97 punktas). Tad prieš kviesdami užsienietį kai kurie klubai šiemet pagalvojo ir apie vietinę alternatyvą. Kol kas sunku įvertinti, kiek užsienio piliečių pasirodys I lygoje, bet kai kurie teigiami poslinkiai jau yra. Pavyzdžiui, tarp Džiugo registruotų žaidėjų matome tik du jau ir praėjusiame sezone Telšiuose žaidusius ukrainiečius. Tikriausiai 19 užsieniečių šiais metais nepamatysime ir Utenoje (būtent tiek legionierių pasirodė Utenio B sudėtyje 2017 metais). Aišku, kai kurios tradicijos turbūt nepasikeis – Stumbras B vėl remsis gausiu būriu įvairių valstybių piliečių.
Jaunimas. Rimtu iššūkiu kai kurioms komandoms gali tapti LFF sumanymas integruoti jaunus žaidėjus. LFF varžybų nuostatų 85 punkte užfiksuota, kad “LFF I lygos pirmenybėse visų rungtynių metu, aikštėje, vienoje komandoje privalo žaisti ne mažiau kaip 1 (vienas) U21 (gimę ne anksčiau 1997.01.01) ir nemažiau kaip 1 (vienas) U19 (gimę ne anksčiau 1999.01.01) ir jaunesni žaidėjai”.
Tikriausiai mažiausiai galvos skausmo ši naujovė kelia tiems klubams, kurie turi veikiančią jaunimo ugdymo sistemą. Banga ir Nevėžis jau pernai turėjo visą būrį jaunų futbolininkų, kurie nebuvo vien atsarginių suolelio šildytojais. Utenis 2017 metais I lygoje apšaudė savo dublerius, o šiemet dar pasikvietė kelis jaunuolius iš Trakų. Gal ne tokią didelę manevro laisvę turės Dainava ir Džiugas, bet aikštėje pasirodysiantis jaunimas neturėtų ženkliai sumažinti komandų pajėgumo.
Koralas, Vytis ir Panevėžys patys negali pasigirti tinkamai funkcionuojančia jaunimo ugdymo sistema, tačiau nepatirs sukrėtimo vien dėl to, kad yra iš puikias tradicijas turinčių miestų. Galbūt vienintelis minusas klaipėdiečiams ir vilniečiams – jie nėra vieninteliai pretendentai į jaunimą, tad teks pasitenkinti tuo, kas lieka nuo Atlanto ir Žalgirio stalo.
Tikriausiai didžiausią įtampą patirs Kupiškis ir Pakruojis. Kadangi vidinių rezervų (beveik) nėra, tai teks kliautis tuo, ką parengia kiti. Ir pirmiausia dėmesys kryps į kaimyninį Panevėžį, kuris visada garsėjo talentais. Bet gal ne trims komandoms? Ypač, kai dalis panevėžiečių, baigę mokyklas, patraukia į Vilnių arba Kauną. Tiesa, Pakruojis žvilgtelėjo kiek toliau ir vieną dėlionės dalį surado – į savo gretas pasikvietė Sūduvoje jėgas bandžiusius 1998 metais gimusius R.Lekiatą ir D.Šešplaukį. Tačiau ne taip paprasta Pakruojo klubui bus su tais, kurie jaunesni. Tuo tarpu Kupiškis tikriausiai tikisi fortūnos malonės – bent kol kas jaunimo skaičius minimalus ir bent viena trauma kaip reikiant sukomplikuotų debiutantų reikalus.
Būrimai. Po pernykščio fiasko labiausiai raumenis augino Panevėžys. Jei pernai panevėžiečiai bandė stiprinti savo gretas neaiškaus meistriškumo legionieriais, tai šiemet susigrąžino keletą patyrusių vietinių futbolininkų bei pasikvietė kitose ekipose jau išbandytus legionierius. Komandos vairas patikėtas patyrusiam moldavui. Tad prieš I lygos startą panevėžiečiai yra pagrindiniai kandidatai finišuoti pirmoje vietoje.
Jiems pagalius į ratus bandys kaišioti keletas ekipų, kurios tarpsezoniu tikriausiai daugiau prarado nei laimėjo arba bent jau nesustiprėjo. Šiame sąraše:
– šešis pagrindinės sudėties futbolininkus praradusi Banga, kuri pasikvietė tris naujokus ir spragas bandys užkamšyti tobulėjančiu jaunimu,
– sostinės traukos privalumą išnaudojantis Vytis, kuris prarado S.Klevinską ir M.Krasnovskį, bet liko praktiškai vienintelis nesusilpnėjęs pernykščio šešetuko klubas – A.Liubinskas neturėtų skųstis atvykusiais naujokais,
– D.Vencevičių prie komandos vairo pasikvietusi Dainava, praradimus bandanti kompensuoti A lygos vidutiniokuose vietą praradusiais futbolininkais;
– keletą svarbių žaidėjų praradęs, o į jų vietą pasikvietęs Trakuose tobulėjusį P.Malinauską ir Koralo aprangą vilkėjusį E.Vainorą Džiugas,
– vėl V.Stankevičiaus vadovaujamas Nevėžis, kuriame šiuo metu daugiausiai abejonių kelia naujieji legionieriai.
Neturėtų nustebinti jokia šių komandų rikiuotė. Gali būti, kad prie šios kompanijos prisijungs Utenis ir Pakruojis. Tiesa, pakruojiškių laukia išbandymas su jaunimo integravimo problemos sprendimu.
Tradiciškai prieš sezoną mįsle tampa dublerių ekipų pajėgumas. O ir patys klubai gali pasirinkti skirtingas strategijas. Pavyzdžiui, pernai Žalgiris beveik nedelegavo į I lygą pagrindinės komandos atstovų, tuo tarpu Stumbras nevengdavo pavaikyti ir tų, kurie turėjo nemenką krūvį A lygoje. Visgi dublerių ekipose rungtyniaujantis jaunimas, kaip ir analogišku principu suburta NFA, neturėtų būti tarp pretendentų į pirmąjį penketuką. Jau ir praėjusiame sezone dubleriai įrodė, kad gali nugalėti bet ką, bet tuo pat metu ir pralaimėti bet kam.
Už dešimtuko ribų turėtų likti Kupiškis ir Koralas. Tiek vieni, tiek kiti tik paskutinę akimirką pradėjo burti komandas ir rengtis sezonui. Bent jau pirmenybių pradžioje tai turėtų būti lengvas grobis tiems, kurie žaidimą gludina nuo sausio pabaigos ar vasario pradžios. Galbūt vėliau tiek kupiškiečiai, tiek klaipėdiečiai pateiks vieną kitą siurprizą.
Ir pabaikime tradiciškai: susitinkame stadionuose!
