Legionieriai A lygoje arba apie “katę maiše”

Pasidalinkite

Kol Vilniaus “Žalgiris” ruošiasi lenkų išbandymui, o kitos A lygos ekipos rikiuoja gretas savaitgalį prasitęsiančioms A lygos kovoms, įvertinsime mūsų pajėgiausią lygą dar vienu aspektu. Šįkart dėmesį skirsime nevienareikšmių vertinimų sulaukiantiems legionieriams.
Nesiimsime spręsti apie tų legionierių rūšį, kaip kai kurie futbolo ekspertai, o tiesiog pateiksime keletą skaičių, iliustruojančių legionierių įtaką pačiai lygai ir kiekvienai ekipai.
Komandoms sužaidus po 18-19 rungtynių oficialiai A lygos rungtynėse dalyvavusių legionierių skaičius yra 52 (skaičiuoti tik tie, kurie bent minutę praleido aikštėje). Pats skaičius nieko nepasako apie tų legionierių reikšmę, nes yra tokių, kurie aikštėje buvo nuo pirmos iki paskutinės minutės, kaip “Sūduvos” vartininkas P.Davidovs, yra ir tokių, kurie kol kas daugiau laiko sugaišo apšilimui nei kokiems nors konstruktyviems veiksmams aikštėje. Tarp pastarųjų galima paminėti A.Alajev iš “Atlanto” ar I.Gerkenashvili iš “Bangos” (atitinkamai 6 ir 9 minutės aikštėje). Iš viso legionieriai aikštėje praleido 37310 minučių, o tai sudaro 22,62 procentus viso laiko, kurį komandos rungtyniavo iki šiol. Jei prisiminsime, kad vienu metu aikštėje gali būti penki legionieriai, tai statistiškai jie galėtų išbūti 45,45 procentus viso laiko. Taigi lygos mastu legionierių skaičius nėra didelis. Kiek kitoks vaizdas, jei vertiname atskiras komandas.
Daugiausiai legionierių į aikštę išleido “Banga” – net 9, toliau žengia “Žalgiris” ir “Tauras”, kuriems padėjo po 8 legionierius. Tarp menkiausias legionierių pajėgas turinčių – “Dainava” su 4 žaidėjais iš užsienio ir “Atlantas” su dviem. Tiesa, pats legionierių skaičius dar nereiškia, kad jie ir tempia komandą į priekį. Pavyzdžiui, didžiausią būrį legionierių pasitelkusi “Banga” jiems aikštėje skyrė tik 28,35 procentus laiko, tuo tarpu “Sūduvos” 6 legionieriai aikštėje praleido 37,58 procentus. Visus klubus lenkia “Žalgiris”, kurio legionieriai aikštėje buvo 38,98 proc. laiko. Kitame spektro gale – “Atlantas” su 1,54 proc. (visų komandų statistika – lentelėje).

Lentelė. Legionierių skaičius komandose ir jų aikštėje praleistas laikas.

Procentas laiko Žaidėjų skaičius
1 Žalgiris 38.96 8
2 Sūduva 37.58 6
3 Tauras 32.64 8
4 Banga 28.35 9
5 Šiauliai 24.58 5
6 Ekranas 22.23 5
7 Kruoja 9.58 6
8 Dainava 9.10 4
9 Atlantas 1.54 2

Kadangi dėmesį legionierių vaidmeniui A lygoje jau skyrėme per ankstesnę pertrauką (po pirmojo rato), tai galime įvertinti, kokios tendencijos vyravo A lygoje. Ir čia atsakymas vienareikšmis – legionierių įtaka per antrąjį ratą ir dalį trečiojo rato mažėjo. Jei “Sūduva” pirmajame rate buvo beveik priartėjusi prie maksimumo (44,64 proc.), tai per kitus du ratus sumažino legionierių aikštėje praleidžiamą laiką 7 procentais. “Bangos” atveju pokytis net šiek tiek didesnis – nuo 35,95 iki 28,35. Vienintelė komanda, kurioje legionierių vaidmuo stiprėjo (nuo 25,93 iki 32,64) – “Tauras”. Tokį pokytį Tauragėje iš esmės nulėmė legionierių registracijos nesklandumai sezono pradžioje.
Atrodo, kad pirmasis ratas buvo ir savotiškas legionierių išbandymo metas. T.y., ko komandos nesugebėjo padaryti rengdamosis sezonui, tą darė jau sezono metu. Tai patvirtina ir nemažas kiekis legionierių, kurių A lygos komandos atsisakė tik priartėjus vasaros pertraukai. Šiuo atžvilgiu lyderiauja “Banga”, atsisveikinusi su keturiais legionieriais. “Dainava” ir “Kruoja” (tiesa, tik pačioje sezono pradžioje ir ne savo iniciatyva) tarė sudie trims legionieriams, dauguma kitų klubų – dviem. Tiesa, visas šias komandas gali pranokti “Tauras”, tačiau tauragiškiai kaip visada tyli apie pokyčius komandos sudėtyje. Visgi lygos mastu legionierių nei skaičius, nei laikas aikštėje gali nesumažėti – dauguma komandų pasikvietė bent po vieną du užsienio žaidėjus. Apie naujų legionierių atvykimą kol kas neskelbė tik “Banga”, “Sūduva” ir “Žalgiris”. Tuo tarpu “Kruoja”, atsivėrus “transferų langui”, jų pasikvietė visą pulką.
Beje, kad komandas kažkuria prasme prieš sezono pradžią pirko “katę maišę”, o vėliau pamatę, kas yra kas, pakeitė sprendimą, iliustruoja ir kita statitistika. Iš penkiolikos daugiausiai laiko aikštėje praleidusių legionierių aikštėje nebematysime tik vieno – J.Wilk iš “Žalgirio”. Tai reiškia, jog tie užsienio šalių atstovai, kurie tikrai naudingi komandoms, liko ir antrai sezono pusei (J.Wilk taip pat išvyko ne dėl to, kad “Žalgiriui” būtų netikęs). Tuo tarpu tų, kurie aikštėje pasirodydavo epizodiškai, gretos gerokai praretėjo – išvykti buvo priversti vos ne visi trečiojo ir ketvirtojo dešimtuko atstovai.
Kokias išvadas galėtume padaryti? Viena vertus, legionieriai vaidina nemenką vaidmenį A lygoje – apie tai byloja ne tik penktadalis aikštėje praleidžiamo laiko, bet ir 28,7 procentai visų A lygoje pelnytų įvarčių, tačiau ir be jų įmanoma turėti konkurencingą komandą. Tai įrodė tiek “Atlantas”, tiek “Kruoja”. Tiesa, klausimas, ar kitos ekipos galėtų padaryti tą patį, jei net ir turėtų ne tokius ribotus finansinius išteklius. Kaip liaudis sako, būkim biedni, bet teisingi – pajėgių lietuvių futbolininkų skaičius taip pat nėra beribis. Gal ir galėtum pasikviesti tuos, kurie rungtyniauja Latvijoje ir Estijoje, bet jų užtektų tikriausiai ne daugiau kaip dar vienai komandai. O kitiems vis vien tektų ieškoti legionierių. Jiems galėtume palinkėti tik rečiau įsigyti “katę maiše” 🙂


Pasidalinkite

Related posts

Leave a Comment