Jaunimas A lygoje: ką sako A.Liubinskas ir ką sako skaičiai

Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Šį tekstą parašyti įkvėpė buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kurį pakalbinti mėgsta kai kurie žurnalistai ir kuris mėgsta išsakyti savo pastebėjimus ir rekomendacijas. Deja, kartais niekuo nepagrįstus.
Pavyzdžiui, paskutiniame interviu lrytas.lt treneris mostelėjo tokius pastebėjimus: „vietoj to, kad A lygos komandose žaistų trečiarūšiai legionieriai, reikia duoti pasireikšti jaunimui“ (čia cituojamas pats A.Liubinskas) ir (ką jau persakė žurnalistas) “treneris siūlo A lygoje įvesti taisyklę, pagal kurią aikštėje privalėtų būti bent du jauni žaidėjai. Panaši praktika yra taikoma ir kitose šalyse. Anksčiau taip elgtasi Sovietų Sąjungos laikais”.
Dėl legionierių rūšies nesiginčysime, nes nežinome, kokius kriterijus treneris turėjo omenyje kalbėdamas apie trečiarūšius, o savų nesiūlysime. Bet dėl jaunimo kiekio ir minėtos taisyklės įvedimo A lygoje galima ir padiskutuoti. Ar tikrai to jaunimo tiek mažai, kad tokia taisyklė tiesiog būtina?
Kad nereiktų bergždžiai ginčytis, kas tas jaunimas, laikykime atskaitos tašku dabartines U-21 rinktines, kurios iš esmės ir yra paskutinės jaunimo rinktinės. Šiuo metu 2013-2015 U-21 Europos čempionato atrankoje besivaržančiose rinktinėse gali žaisti žaidėjai, gimę 1992 metų sausio 1 dieną ir vėliau.
Šiame sezone A lygos komandos į aikštę jau išleido 67 žaidėjus, kurie galėtų pretenduoti į U-21 rinktinę (skaičiuoti tik tie, kurie žaidė, o ne vien pasėdėjo ant atsarginių suolo). Šie jauni žaidėjai aikštėje praleido 18,60 proc. viso sužaisto laiko. Lyderiai šiuo atžvilgiu yra “Dainava” ir “Šiauliai”, kurie dažniausiai rėmėsi jaunais žaidėjais – atitinkamai 29,05 ir 27,64 proc. A.Liubinsko pagirtas “Atlantas” – trečias su 23,88 proc.
Liubinsko siūloma taisyklė turėti du jaunus žaidėjus aikštėje statistiškai turėtų reikšti, kad jaunimas žaidžia ne mažiau kaip 18,19 proc. viso laiko. Šiandien net 6 iš 9 komandų šią ribą viršija. Jos nepasiekia tik “Banga” (16,59), “Kruoja” (4,09) ir “Žalgiris”, kuris šį sezoną į aikštę dar nebuvo išleidęs nei vieno 1992 ir vėliau gimusio lietuvių futbolininko. Bet matyt vilniečiams ir netaikytinas A.Liubinsko išsakytas priekaištas dėl trečiarūšių legionierių. Kitose ekipose taip pat ne legionieriai išstumia jaunimą – “Kruojoje” legionieriai nežaidė net 10 procentų viso laiko, o “Bangoje” – 28,35 proc., kai maksimaliai pasitelkiant legionierius (penki vienu metu aikštėje) būtų galima išnaudoti 45,45 proc. Netgi kai komandos artėja prie šio maksimalaus rodiklio, tai nereiškia, kad jaunimui nelieka vietos aikštėje. Pavyzdžiui, “Sūduva” legionieriais rėmėsi 37,58 proc. viso laiko, tačiau jaunimas žaidė 18,43 proc. – t.y. daugiau nei pageidautų taisyklėmis įtvirtinti treneris.

Lentelė. U-21 amžiaus žaidėjų skaičius ir procentas nuo viso komandos laiko aikštėje.

Žaidėjų skaičius Procentas laiko
1 Dainava 8 29.05
2 Šiauliai 11 27.64
3 Atlantas 11 23.88
4 Ekranas 6 23.46
5 Tauras 13 23.22
6 Sūduva 10 18.43
7 Banga 7 16.59
8 Kruoja 3 4.90
9 Žalgiris 0 0.00

Tad klausimas yra paprastas: kokia prasmė taisyklėse numatyti tai, kas realiame gyvenime ir be specialių nurodymų vyksta? Nebent į tą realų gyvenimą nelabai žiūri ir pasakoji, kaip liaudis sako, kas ant seilės užėjo.
Beje, mūsų čempionate rungtyniaujančio jaunimo skaičius yra aukštas, jei lyginame Lietuvą su kai kuriomis kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Anglijoje 2012-2013 metų sezone aukščiausioje pakopoje vietiniai U-21 amžiaus futbolininkai aikštėje praleido tik 2,28 procentus laiko. Nedaug anglus lenkia ir kiti futbolo lyderiai: Italija – 2,38, Ispanija – 3,40, Vokietija – 6,22, Prancūzija – 7,32 procento.
Kadangi minėtame interviu buvo kalbama ir apie U-19 rinktinę, tai galima atskirai išskirti ir tokio amžiaus (gimusius 1994 metais ir vėliau) futbolininkus A lygoje. Iš tikrųjų devyniolikmečiai ir jaunesni sudaro daugiau nei pusę minėto A lygos jaunimo. Aikštėse matėme 36 žaidėjus, kurie potencialiai galėjo pretenduoti į U-19 rinktinę. Klausimas, kodėl rinktinės treneris A.Vingilys pasirinko tuos, kurie žaidžia dublerių pirmenybėse arba I lygoje (apie ką kalba ir A.Liubinskas: “Žaisdamas dublerių turnyruose ar pirmoje lygoje, jaunimas nieko iš to nelaimės. Duokime jiems pažaisti bent pusmetį tarp vyrų ir jie iškart subręs”), o ne tuos, kurie rungtyniavo A lygoje, kyla ir kai kuriems treneriams. Pavyzdžiui, R.Žvingilas nesuprato, kodėl į rinktinę nebuvo paimtas G.Žukauskas, o A.Ramonas stebėjosi, kodėl užribyje liko keletas “Sūduvos” pagrindinėje sudėtyje žaidžiančių futbolininkų. Iš penkiolikos daugiausiai laiko aikštėje A lygoje išbuvusių 1994-1996 metais gimusių futbolininkų į rinktinę pateko tik du – D.Kazlauskas ir L.Artimavičius. Kodėl nepakviesti kiti? Galbūt tikrąjį atsakymą po rungtynių su Ispanija įvardijo pats A.Vingilys? Galbūt todėl, kad jie, kaip ir R.Baravykas, nebuvo rengiami Nacionalinėje futbolo akademijoje? Ar tai tinkamas atrankos į rinktinę kriterijus, matyt reiktų klausti futbolo ekspertų. Tiesa, nežinau, ar A.Liubinsko 🙂


Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *