Ką matėme futbolo aikštėse 2017 metais

Pasidalinkite
  • 51
  •  
  •  
  •  
    51
    Shares

Sužinoti, koks yra Lietuvos futbolo veidas, galime įvertinę statistinius duomenis apie tai, kas žaidė pajėgiausiose Lietuvos lygose. Šiuo atveju apsiribosime dviem aukščiausiomis Lietuvos futbolo pakopomis – A lyga ir I lyga. Vieną galėtume vadinti profesionalia lyga, nes ten žaidžiantys futbolininkai (bent teoriškai) turėtų pragyventi vien iš žaidimo, kitą – pusiau profesionalia, nes I lygoje futbolininkai žaidimą derina su kita veikla, paprastai nesusijusia su futbolu.
Prieš pereinant prie konkrečių skaičių aptarimo derėtų pasakyti trejetą pastabų. Pirma, tai, ką čia išvysite, nėra oficialūs Lietuvos futbolo duomenys. Nepaisant to, kad LFF giriasi savo oficialios statistikos puslapiu, vien iš jo neįmanoma surinkti visos abiejų lygų informacijos. Kadangi informacija surinkta iš keletos skirtingų šaltinių (lietuvosfutbolas.lt, transfermarkt.de, pirmalyga.lt, Žalgirio, Utenio ir Bangos interneto puslapių), tai antra pastaba – duomenys nėra šimtu procentų tikslūs. Bet netikslumų neturėtų būti daug (gal procentas ar kitas). Ir trečia: visi duomenys, kuriuos čia matysite yra susiję su žaidusiais futbolininkais – t.y., tais, kurie bent minutei žengė ant žaliosios vejos, o ne vien buvo registruoti klubuose ar laiką leido ant atsarginių suolo.
Galima būtų pateikti daug ir įvairių statistinių pjūvių, tačiau kadangi tikslas yra ne užversti skaitytojus skaičiais, o pateikti keletą įdomesnių pastebėjimų, pasirinksime tik keletą pjūvių – legionierių skaičius ir jų įvairovė, Lietuvos futbolininkų aikštėje praleistas laikas, komandų amžius ir keletas su tuo susijusių faktų.
Kiek ir kokių futbolininkų matėme aikštėse? Per abi lygas 2017 metų sezone aikštėse matėme 626 skirtingus futbolininkus. Čia būtina pabrėžti, kad dalis futbolininkų rungtyniavo tiek A lygoje, tiek I lygoje. Pirmiausia tai susiję su keturiomis dublerinėmis ekipomis, kuriose galima buvo pamatyti ir A lygoje žaidusių futbolininkų. Tačiau yra ne vienas futbolininkas, kuris sezono metu judėjo ne tik per skirtingas lygas, bet ir per skirtingus klubus. Be abejo, didžioji dalis aikštėse pasirodžiusių futbolininkų yra Lietuvos piliečiai, tačiau šiemet turėjome tikriausiai didžiausią skaičių legionierių per visą Lietuvos futbolo istoriją (žr. paveikslą).

Kadangi nuo šio sezono pasikeitė legionierių traktavimo taisyklė, tai verta išskirti, kad iš 208 legionierių kiek daugiau nei aštuoniasdešimt formaliai nebuvo laikomi legionieriais, nes turėjo kurios nors iš ES šalių pilietybę.
Tikriausiai svarbesnis nei tiesiog legionierių skaičius yra legionierių aikštėje praleistas laikas. A lygos klubai beveik pusę viso žaidimo laiko skirdavo legionieriams. I lygoje legionierių dalis siekdavo penktadalį viso žaidimo laiko.
Patys legionieriai į Lietuvą atvyko iš 45 skirtingų valstybių – 36 A lygoje, 32 I lygoje (žr. paveikslą).

Bendrai abiejose lygose dominavo buvusios sovietinės erdvės futbolininkai – ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Tiesa, žiūrint atskirai į lygas, galime pastebėti šiek tiek skirtingas tendencijas. Jei I lygoje galėjome matyti įspūdingą skaičių ukrainiečių, tai A lygoje legionieriai iš Ukrainos užleido pozicijas kitų valstybių atstovams. “Utenio” transformacija viduryje sezono A lygą “praturtino” gausiu būriu Ispanijos atstovų (net 11 iš 12 ispanų vilkėjo “Utenio” aprangą). Utenos klubas išsiskyrė ir tuo, kad buvo vienintelė A lygos komanda, kurioje ne Lietuvos, o vienos iš užsienio valstybių piliečiai sudarė gausiausią grupę. Kitos komandos tokia gausia kažkurios užsienio valstybės atstovų grupe negali pasigirti. Pavyzdžiui, “Stumbre” žaidė 5 portugalai ir 4 brazilai, “Atlante” – 5 baltarusiai ir 4 rusai, “Sūduvoje” – 4 kroatai.
Kiek žaidė lietuviai? Kaip jau buvo ne kartą skelbta, vieninteliu A ir I lygos klubu, kuris rėmėsi vien vietiniais futbolininkais, tapo “Banga”. Kiti klubai per 2017 metų sezoną turėjo nuo 1 iki 33 užsienio valstybių atstovų (žr. paveikslą).

Kaip matėme iš bendros suvestinės, I lygoje legionieriai vaidino mažesnį vaidmenį. Išskyrus “Dainavą”, “Taurą” ir “Stumbrą B”, kitose komandose lietuviams teko daugiau nei du trečdaliai žaidimo laiko. A lygoje šios ribos neperžengė nei viena komanda. Arčiausiai buvo “Jonava”, kur lietuviai žaidė kiek daugiau nei 65 procentus laiko. Trijose komandose legionieriai apskritai aikštėje buvo dažniau nei lietuviai, o “Utenis” užfiksavo naują rekordą – lietuviai žaidė tik kiek daugiau nei penktadalį viso galimo laiko. Beje, paprastai “Utenio” virsmas į legionierių dominuojamą klubą siejamas su vasarą įvykusia ispaniška invazija, tačiau realiai jau ir pirmoje sezono pusėje legionieriai Utenoje vaidino svarbią rolę.
Įdomus ir “Stumbro B” atvejis I lygoje. Kauniečiai įsigudrino per sezoną išbandyti aikštėje net 52 futbolininkus. Beje, lietuvių daugiau nei legionierių.
Kiek svarbus amžius? Vidutinis komandose žaidusių futbolininkų amžius (apskaičiuotas atsižvelgiant į aikštėje praleistą laiką) (žr. paveikslą) leidžia daryti prielaidą apie vieną įdomią sąsają tarp amžiaus ir rezultatų.

Tiek vienos, tiek kitos lygos prizininkais tapo komandos, kuriose žaidė kiek vyresni futbolininkai. Tiesa, jei A lygoje prizininkai turėjo vyriausias sudėtis aikštėje, tai I lygoje prizininkai buvo prie vyresnių, bet ne vyriausių komandų. “Pakruojo” ir “Šilutės” atvejai tiesiog signalizuoja, kad nepakanka vien turėti vyresnius futbolininkus, dar svarbūs ir jų gebėjimai.
Kalbant apie futbolininkų amžių, dar keletas “individualių nominacijų”. Vyriausiu abiejų lygų futbolininku tapo Ignas Dedura. 1978 metų birželio 1 dieną gimęs “Kauno Žalgirio” futbolininkas tik keliais mėnesiais pralenkė savo bendraamžius Liudviką Valių iš “Šilutės” (vyriausias I lygos futbolininkas) ir “Utenio” vartininką Pavel Leus. Vyriausiu legionieriumi tapo “Taurui” atstovavęs kamerūnietis Jean Paul Ndjoumeck Ndeki, gimęs 1982 metais. A lygoje vyriausias legionierius – pirmoje sezono pusėje “Jonavos” vartus gynęs lenkas Karol Salik (gimęs 1983 metais).
Jei vyriausi žaidėjai tiek A lygoje, tiek I lygoje yra panašaus amžiaus, tai didesnės “žirklės” tarp abiejų lygų jauniausių futbolininkų. Jauniausias I lygos atstovas – alytiškis Gustas Jarusevičius, gimęs 2003 metų gegužės 23 dieną. A lygos jaunimas – net trimis metais vyresnis. Jauniausiojo titulas atitenka žalgiriečiui Karoliui Uzėlai (gimęs 2000 metų kovo 11 dieną), kuris tik keliolika dienų aplenkė “Trakams” atstovavusį Justiną Marazą ir iš “Stumbro” į Prancūziją iškeliavusį Naurį Petkevičių. Jauniausias A lygoje žaidęs užsienietis – iš Nigerijos atvykęs “Kauno Žalgirio” legionierius Terem Moffi (gimęs 1999 metais).
Pasitinkant 2018 metų sezoną belieka paklausti: o kokio Jūs norėtumėte savo palaikomos komandos pasirinkimo – “Bangos” ar “Utenio” kelio? O gal teisingas pasirinkimas kažkur per vidurį?

Savo nuomonę galite išsakyti ir Mano futbolas FB puslapyje.


Pasidalinkite
  • 51
  •  
  •  
  •  
    51
    Shares

2 Comments

  1. Remigijus
    2017-12-28
    Reply

    Suklaidino pirmalyga.lt 🙂 Kaltas. Ištaisysiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *