Svetimuose stadionuose: Edinburgo Easter Road

Pasidalinkite
  • 5
  •  
  •  
  •  
    5
    Shares

Tradiciškai mūsų šeimai atostogos užsienio šalyje tampa ir savotišku pramoginiu groundhopping’u. Skrydis iš Palangos į Glazgą reiškė, jog buvo galimybė rinktis iš kelių Škotijos Premiership‘o ir Championship‘o rungtynių, nes dauguma škotų klubų susikoncentravę nedidelėje teritorijoje aplink Glazgo-Edinburgo ašį. Po ilgesnių pasvarstymų laimėjo Edinburgo Hibernian dvikova su Hamilton Academical. Juokingiausia, jog nusprendus eiti būtent į Edinburgo klubo rungtynes, Hibsai vieną po kito į savo gretas pasikvietė du Lietuvos rinktinės futbolininkus – Deivydą Matulevičių ir Vykintą Slivką. Taip tik buvo patvirtinta, kad padarytas teisingas pasirinkimas.
Bilietai. Pats apsilankymas Škotijos čempionato rungtynėse – nepigus malonumas. Suaugusiam bilietas kainavo 22 svarus, o vaikui – 12 svarų. Iš viso 56 svarai arba maždaug du su puse sezono kurio nors Lietuvos I lygos klubo namų rungtynėse. Bet vis vien Edinburgo Easter Road stadione, talpinančiame virš dvidešimt tūkstančių žiūrovų, susirinko 16663. Kai kurie klubai Lietuvoje ir per du su puse sezono tiek žmonių nesurenka.
Prieš rungtynes. Iš žemesnės Škotijos lygos pakilęs Hibernian puikiai pradėjo sezoną. Jei pirmoji pergalė (3:1 prieš Partick Thistle) nebuvo didelis stebuklas, tai 3:2 Glazgo Ibrox stadione prieš Rangers buvo nemenka staigmena. Ir patys Hibsų gerbėjai į stadioną rinkosi nuolat kartodami Ibrox pavadinimą ir ten pasiektą komandos pergalę. Ir, aišku, tikėjosi, kad varžovas iš Hamiltono bus be vargo įveiktas.
Rungtynės. Antrą sezoną Hibsus treniruojantis Neil Lennon (prieš kelis metus treniravęs škotų gigantą Celtic, o vėliau anglų Bolton Wanderers) pakišo kiaulę – ant suolo paliko tiek D.Matulevičių, tiek rungtynėse su Rangers žibėjusį V.Slivką. Tačiau kai reikalai antrajame kėlinyje pajudėjo į pakalnę, tai aikštėje vienas po kito pasirodė ir lietuviai (V.Slivka 63 minutę, D.Matulevičius 76 minutę).
Kad šeimininkų reikalai bus nekokie, mums buvo aišku jau prieš rungtynes. Penkių ankstesnių groundhopping’ų statistika tokia, kad aikštės šeimininkai Hibsai jau buvo pasmerkti.
Jei po nulinėmis lygiosiomis pasibaigusio pirmojo kėlinio žiūrovai dar šypsojosi ir kimšo užkandžius, tai antrajame kėlinyje šypsenos dingo. Geriausiai žiūrovų reakcijas perdavė kaimynas tribūnose. Jei didžiąją rungtynių dalį buvo galima girdėti nuolatinį c’mon (net ir po pirmo praleisto įvarčio), tai po antrojo – tik galingą tiradą su gausybe F*** jaustukų. O trečias įvartis perpildė tiek jo, tiek nemažos dalies kitų žiūrovų kantrybės taurę. Dar niekur nebuvau matęs, kai vienu metu po įvarčio toks kiekis žmonių pašoktų iš savo vietų ir patrauktų link išėjimo. Ir tie pasipiktinusieji nebepamatė jau per teisėjo pridėtą laiką po aštraus D.Matulevičiaus perdavimo pelnyto Hibsų įvarčio. Juokinga, kai rezultatui tapus 1:3 stadione dar sugrojama linksma muzikikė.
Kam įdomu – čia yra rungtynių santrauka. Tikriausiai smagiausia akiai yra Hamiltono kontrataka, po kurios įmuštas trečiasis įvartis. Stadione negalėjau reikšti savo susižavėjimo, nes kaimynai dar būtų į dūdą užvažiavę.
Lietuviai. Nors ir pasirodė tik antrajame kėlinyje, abu lietuviai nuveikė gerų darbų. Keista, kad N.Lennon juos tiek ilgai laikė ant suolo. Ypač, jei kalbėtume apie V.Slivka. Jam išėjus iškart atsirado aštresnių perdavimų į baudos aikštelę, o ne vien klasikinis skersavimas iš vieno ar kito krašto. Vienas Hamiltono medkirtys dar ir geltoną kortelę užsidirbo, kai V.Slivka jį apėjo baudos aikštelės prieigose. O D.Matulevičius, kaip jau minėjau, atliko rezultatyvų perdavimą.
Bendras įspūdis. Po šių rungtynių visiškai nebestebina tai, kad Trakai Europos lygoje išmetė kitą škotų klubą – St.Johnstone (kuris šiuo momentu yra trejetuke stipriausių). Man, kaip nedideliam ekspertui, atrodo, kad trys A lygos lyderiai turėtų šansą škotų čempionate kabintis į stipriausiųjų šešetuką. Visų pirma dėl to, kad žaidžia kiek kitokį futbolą, kur daugiau akcentuojama technika, o ne jėga.
O ir patys škotai (bent jau nemokamai dalijamuose bulvariniuose skaitaluose) verkia, kad tarp Celtic ir kitų yra milžiniška praraja. Ir ta praraja dar augs, nes Celtic pateko į Čempionų lygos grupių etapą ir gaus solidžią finansinę injekciją, o kiti klubai eilinį kartą Europoje susimovė ir virs tik savo košėje.
Pabaigai. Po viešnagės Škotijoje groundhopping’o statistika akivaizdžiai ne šeimininkų naudai: nei vienos pergalės, vienerios lygiosios ir penki pralaimėjimai. Belieka pakartoti pasiūlymą Lietuvos klubams: mielai priimsime jūsų pakvietimus į išvykos rungtynes Europoje. Bent lygiąsias garantuojame.


Pasidalinkite
  • 5
  •  
  •  
  •  
    5
    Shares

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *