Dar viena prarastoji karta?

Pasidalinkite

2017 metų gegužės mėnesį Manchester City sumokėjo Monaco 43 milijonus svarų sterlingų už saugą Bernardo Silva. Šis Portugalijos rinktinės futbolininkas 2013 metais dar atstovavo savo šalies U-19 rinktinei ir dalyvavo Lietuvoje vykusiame Europos čempionate. Ir buvo vienas iš 23 jaunųjų futbolininkų, įtrauktų į turnyro rinktinę. Toje rinktinėje rasime ne vieną dabar garsų futbolininką – Anthony Martial (Manchester United), Héctor Bellerín (Arsenal), Aymeric Laporte (Athletic Bilbao), Miloš Veljković (Werder Bremen), Adrien Rabiot (Paris Saint-Germain). Be abejo, yra ir tokių, kuriems karjera susiklostė ne taip puikiai ir dabar jie žaidžia Ispanijos, Anglijos ar Turkijos antrosios pakopos klubuose.
Tame 23 futbolininkų sąraše buvo ir Gratas Sirgėdas, sužibėjęs turnyre, įmušęs tris įvarčius ir po to pasirašęs sutartį su Vokietijos Stuttgart. Deja, viskas, ką pavyko pasiekti mūsų futbolininkui – per trejus metus sužaistos 7 rungtynes Vokietijos trečioje lygoje, atstovaujant Stuttgart dubleriams, o vėliau kitai Štutgarto miesto komandai Kickers. Traumos nulėmė, kad perspektyviu laikyto futbolininko karjeros kreivė leidosi žemyn iki Vokietijos penktosios pakopos. Šiuo metu G.Sirgėdas apskritai neatstovauja jokiam klubui.
Tam tikra prasme G.Sirgėdo istorija reprezentuoja visos 1994-1995 metų kartos istoriją. Tos kartos, kuri buvo ugdoma NFA ir turėjo galimybę dalyvauti U-19 Europos čempionato finaliniame aštuonių komandų turnyre bei įgyti tokios patirties, kokios neturėjo dauguma ankstesnių kartų.
Lentelėje (paspaudus padidėja) matome visus aštuoniolika futbolininkų, kuriuos tuo metu pasirinko U-19 rinktinės treneris Antanas Vingilys.

Karta, kuri turėjo suteikti naują viltį Lietuvos nacionalinei rinktinei, kol kas rinktinėje sužaidė tik 67 rungtynes (skaičiuojant ir oficialias, ir draugiškas rungtynes). Pusę to skaičiaus surinko du futbolininkai – Vykintas Slivka (19) ir Lukas Spalvis (15). Pastarasis tikriausiai galėjo sužaisti ir daugiau, jei ne paskutinius porą metų persekiojančios traumos. Iš esmės tik šie du futbolininkai kol kas ir sugebėjo “užsikabinti” už aukštesnio lygio klubų.
Kadangi abu gana jauni susiejo savo ateitį su užsienio klubais, galima būtų daryti prielaidą, kad būtent šis veiksnys yra sėkmės priežastis. Ypač, kai tie futbolininkai, kurie iš Lietuvos į užsienį išvyko būdami pilnamečiais, galiausiai grįžo atgal arba įsitvirtino tik žemesnių lygų klubuose. Tačiau turime pavyzdžių, kai ir keli sezonai Anglijos klubų akademijose neužtikrina sklandžios karjeros. Išimtimi, kaip visada, yra tik mūsų vartininkai.

2013 metais A.Vingiliui buvo priekaištaujama, kad jis į rinktinę pasikvietė ne visus geriausius, o pirmiausia tuos, su kuriais dirbo NFA. Šiandien A.Vingilys galėtų tvirtinti, kad tada buvo teisus. 2013 metais A lygoje nemažai žaidė, tačiau už aštuoniolikos išrinktųjų ribų liko V.Gašpuitis, G.Žukauskas, P.Kiselevskis, R.Lėščius, T.Vitukynas, M.Vorobjovas. Šiandien tik V.Gašpuitis ir M.Vorobjovas atstovauja A lygos klubams. Vėliau, jau treniruodamas U-21 rinktinę, A.Vingilys “atrado” jau minėtą V.Gašpuitį bei tos pačios kartos Sig.Urbį ir A.Tručinską, tačiau pastarųjų karjera taip pat neišsiveržė už Lietuvos ribų. Netgi į tą pačią U-21 treneris kvietė jaunesnius (1996-1998 metais gimusius) futbolininkus: K.Šilkaitį, D.Romanovskij, T.Dombrauskį, D.Šėgždą, S.Rakauską, M.Ruzgį.
Tad šiandien tik dar kartą galime konstatuoti, kad pirmasis NFA blynas gerokai prisvilo. Geriausi 1994-1995 metų kartos atstovai L.Spalvis ir V.Slivka šios institucijos išvengė, o likę kol kas (pasilikime sau nors šiokią tokią viltį) neatrodo kaip futbolininkai, kurie kilstels Lietuvos futbolą į naujas aukštumas.


Pasidalinkite

Related posts