MF kronika: 2015 metų spalis

Pasidalinkite

Lietuvos futbolo spalis prasidėjo kaltinimais ir tylos įžadais, o baigėsi vos ne hamletišku klausimu “pašalins ar nepašalins”.

Pašalins ar nepašalins? Būtent tokį klausimą lapkričio mėnesį užduos sau Lietuvos futbolo gerbėjai. Ir jis bus kur kas svarbesnis nei klasikinis “kas laimės”. Nes kas galų gale laimės greičiausiai priklausys nuo to, ar pašalins, ar nepašalins. Į tokių dilemų analizę visus įstūmė LFF Drausmės komitetas, nusprendęs, kad “Klaipėdos granitas” perpildė kantrybės taurę ir už bandymus manipuliuoti rungtynių rezultatais turėtų būti šalinamas iš A lygos. Toks Drausmės komiteto sprendimas automatiškai įjungė Varžybų nuostatų 96 straipsnį, kuriame užfiksuota, kad pašalinus komandą visi jos rungtynių rezultatai yra anuliuojami. Papildomai žibalo į visą lažybų ir pašalinimo laužą šliūkštelėjo ir LFF, nesugebėjusi laiku ir tinkamai šios informacijos išviešinti (apie tai plačiau ČIA), todėl tai, kas iš ryto buvo kaip “pašalinimas”, po pietų tapo “apeliacijos svarstymu”.
Jei manote, kad šis sprendimas dėl “Klaipėdos granito” diskvalifikavimo yra viskas, ką intriguojančio gali LFF išspausti, tai pasiūlysime dar vieną galimybę. Nėra aiškiai apibrėžta, per kiek laiko turi būti priimtas sprendimas dėl apeliacijos. Pavyzdžiui, pernai tirdamas vieną atvejį Drausmės komitetas sprendimą priėmė liepos 31 dieną, o Apeliacinis komitetas pateiktą apeliaciją baigė svarstyti tik rugsėjo 19 dieną. Tad nebūtų nuostabu, jei klaipėdiečių apeliacija būtų įvertinta, pavyzdžiui, gruodžio 18 dieną. Žodžiu, ir sprendimą priimtų, ir medalius jau po čempionato pabaigos padalintų.

Jei jau į pakalnę, tai visu greičiu! Sportiniais pasiekimais jau kurį laiką nedžiuginanti Lietuvos rinktinė ciklą užbaigė skambiai trinktelėdama durimis … sau per pirštus. Prieš rungtynes su anglais G.Arlauskis dėl prasto rinktinės žaidimo apkaltino krepšinį ir žurnalistus, per rungtynes savo negebėjimą užtikrinti tvarką stadione pademonstravo federacija (UEFA tai įvertino 30 tūkstančių eurų bauda), o po rungtynių dar kartą sublizgėjo futbolininkai, priėmę tylos įžadus ir vėju praskrieję pro žiniasklaidos atstovus. Viską vainikavo rinktinės treneris I.Pankratjevas, surengęs tikriausiai trumpiausią spaudos konferenciją per visą Lietuvos rinktinės istoriją.

Nugalėtojai …. Spalio mėnesį paaiškėjo pajėgiausia I lygos ekipa. Nors Jonavos “Lietava” ir užsivilko marškinėlius su užrašu “čempionai”, iš tikrųjų jie tapo tik I lygos pirmenybių nugalėtojais. O va kitais metais galės pabandyti tapti ir čempionais. Aišku, jei pasiryžimas po daugybės metų I lygoje pagaliau praverti ir pajėgiausios Lietuvos futbolo lygos duris neišgaruos per žiemą (o taip jau yra buvę po 2012 metų triumfo).

… ir čempionai. Spalio mėnesį sužinojome ir tikruosius Lietuvos čempionus. Jais trečią kartą iš eilės tapo Vilniaus “Žalgiris”. Tiesa, formaliai jie tai padarys tik lapkričio 9 dieną, kai bus įskaityta pergalė prieš rugpjūčio mėnesį iš čempionato pasitraukusią “Kruoją”. Įdomi detalė – nors jau dabar vilniečiai yra surinkę daugiau taškų nei per visą praėjusį sezoną, auksą užsitikrino vienu turu (arba dviem, jei paisytume formalumų) vėliau nei 2014 metų sezone.

“Pristigo įvarčio”. Tokią žinią apie Lietuvos U-17 rinktinės pasirodymą Europos U-17 čempionato atrankos etapo grupėje mums pranešė LFF. Ir iš tikrųjų, užėmusi trečiąją vietą savo grupėje (lygiosios su serbais ir pergalė prieš Liuksemburgą) mūsų jaunimo komanda dalyvavo papildomų vietų dalyboje ir liko pirmąja už brūkšnio. Visgi sunku kalbėti apie “pristigo įvarčio”, kai dvikovose su Austrija ir Serbija mūsų futbolininkai taip nei karto ir nepataikė į vartus, o nulinės lygiosios su serbais yra greičiau laimingas atsitiktinumas, o ne dėsninga baigtis (serbai atliko 21 smūgį, iš kurių 9 skriejo į vartus, o mes keturis kartus bandėme smūgiuoti, bet taip ir nepataikėm į vartus). Matyt teisingiau būtų buvę parašyti, kad praleidome vienu per daug (baigėsi 0:2) dvikovoje su austrais.

Mėnesio citata:

Kas čia taip pasakė? Išeik ir paspirk kamuolį, pažiūrėsime, ką sugebi.

Šiais dviem sakiniais Giedrius Arlauskis amžiams įrašė save į Lietuvos futbolo metraščius. Lietuvos rinktinės vartininkui belieka tikėtis, kad tie, kurie šiame cikle rinktinei atnešė savo širdį, kitame cikle nepasiūlys jam ir kolegoms: išeik ir paspirk kamuolį, pažiūrėsime, ką sugebi.


Pasidalinkite

Related posts

4 Thoughts to “MF kronika: 2015 metų spalis”

  1. linksmiausia Arlauskio komentaro dalis buvo ta, kad iškart po jos kažkas atkapstė video, kuriame matėse (berods dar “Rubine” žaidžiantis) kaip Arlauskis nepataiko į kamuolį ir dėl to praleidžia įvartį.

  2. Remigijus

    Mačiau ta video, bet aš ne žurnalistas, negaliu dar ir su video vaizdeliais varyti ant to, kuris šiame cikle net du įvarčius pelnė 🙂

  3. Paulius

    Teisybės yra Arlauskio žodžiuose. Spaudos dėmesys futbolui ir to dėmesio kokybė apgailėtina. Jokios minties, analizės ta tema. Jei reikia nusakyti su kokiu varžovu žaisim, pakanka FIFA reitingus pavardinti. Daugiau dėmesio sulaukia nebent lenkų sirgaliai, kurioziškas įvartis į savo vartus kur nors Alžyro čempionate ir t.t.

  4. Remigijus

    Pauliau, kokios dar teisybės? Ar tas dėmesio nebuvimas trukdo gerai žaisti? Kliudo būti talentingiems, pasirašyti sutartis su gerais klubais, laimėti prieš Angliją? Jei žiniasklaida pradėtų rašyti daug ir profesionaliai, mūsų futbolininkai staiga stebuklingai pradėtų žaisti?

Komentuoti: Remigijus Atšaukti atsakymą