Žinome, ką reiks nugalėti. Belieka nugalėti

Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Šeštadienį Sankt Peterburge buvo ištraukti atrankos į 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą burtai. Po jų, jau tradiciškai, pasigirdo dalies tautiečių verksmas, kad dabar tai jau galas (t.y., šeštoji vieta) arba kažkas arti jo (t.y., grumtynės dėl penktosios vietos).
Matyt teisus “Žalgirio” vyriausias treneris Valdas Dambrauskas, kalbėdamas apie tai, kad turime kažkokį nepilnavertiškumo kompleksą, kuris įvairiose gyvenimo situacijose mums kiša koją. Taip, Anglija, Slovakija, Škotija, Slovėnija ir Malta nėra ir mano svajonių varžovai (tokiais turėjo būti Velsas, Austrija, Graikija, Farerų salos ir Andora), tačiau tai nėra ir tos rinktinės, su kuriomis Lietuva neturi jokių šansų. Taigi greta anglų galėjo būti Prancūzija arba Italija, Švedija arba Serbija. Tada liktų tikėtis tik aukštesnių jėgų pagalbos, o dabar galima tikslų siekti kryptingu ir nuosekliu darbu.

Ko mes turime siekti? Vertos dėmesio yra tik dvi vietos: pirmoji, nes ji iškart garantuoja kelialapį į finalinį etapą, ir antroji, kuri gali suteikti teisę pasivaržyti play-off etape. Tiek trečioji, tiek šeštoji yra vienodai nieko vertos. Arba vertos tiek pat, kaip ir amžinasis siekis “garbingai pasirodyti”. Aišku, nereiktų vadovautis ir ne itin gudriu tikslu “siekti neįmanomo”, nes tada nesugebama pasirinkti tinkamo plano realesniam tikslui pasiekti. Neįmanoma dabartinėje situacijoje yra pirmoji vieta grupėje, tačiau antroji turi būti siekiamybė.
Ar galime užimti antrąją vietą? Atsakymas būtų taip, jei įgyvendinsime mažų mažiausiai vieną sąlygą – į rinktinę kviesime visus pajėgiausius futbolininkus, o ne pagal tai, ar futbolininko CV yra įrašas apie NFA arba nėra įrašo apie LFF kritiką. Įgyvendinus šią sąlygą liktų tik viena kliūtis – varžovai. O jie, nepaisant socialinius tinklus ir žiniasklaidą užliejusių ašarų, nėra tokie jau baisūs.
Varžovai. Kalbėdami apie burtais tekusius oponentus, vertinsime keletą aspektų. Pirmiausia, kokie jų pastarojo meto pasiekimai – t.y., ką nuveikė atrankoje į 2012 metų Europos čempionatą (toliau EČ-2012), į 2014 metų Pasaulio čempionatą (toliau – PČ-2014) ir kokia situacija grumiantis dėl kelialapių į 2016 metų Europos čempionatą (toliau – EČ-2016). Antra, kokie pastarojo meto Lietuvos ir varžovų akistatų rezultatai. Ir galiausiai, ar tie varžovai gali prieš mūsų vienuoliktuką išrikiuoti tokius futbolininkus, kurie gąsdintų savo gebėjimais ir pasiekimais.

Dvidešimt keturis metus gyvenome be akistatų su Anglijos rinktine, o dabar fortūna mums futbolo pradininkus pakišo antrą kartą iš eilės.
Nors Anglijos rinktinės istorijoje buvo ne viena įgriuva, tačiau pastaruoju metu anglai bent jau patenka į finalinius turnyrus. Atrankoje į EČ-2012 jie neturėjo daug problemų savo grupėje ir nepatyrę nei vieno pralaimėjimo surinko 18 taškų ir užėmė pirmąją vietą, pakeliui į PČ-2014 anglams teko kiek daugiau pavargti, tačiau galiausiai buvo aplenkta Ukraina ir užimta pirmoji vieta. Kol kas Anglijos rinktinei nekyla didelių problemų ir siekiant kelialapio į EČ-2016 – 6 pergalės ir tvirta pirma vieta.
Kokie futbolininkai atstovauja Anglijos rinktinei, net nereikia priminti – ne taip seniai (kovo mėnesį) Lietuva Vemblio stadione 0:4 nusileido šeimininkams.
Slovakijos rinktinė šiuo metu išgyvena pakilimą. Ne veltui buvo įtraukta į antrąjį burtų krepšelį. Visgi tai neturėtų labai gąsdinti Lietuvos futbolininkų. Ne taip seniai (2012 metų rugsėjo mėnesį ir 2013 metų kovo mėnesį) mes su slovakais du kartus sužaidėme lygiosiomis (abu kartus 1:1, ir abu kartus pirmavome). Galutinėje atrankos į PČ-2014 rikiuotėje slovakai liko viena vieta aukščiau: Slovakija – trečia su 13 taškų, o Lietuva – ketvirta su 11 taškų. Nieko nenustebino slovakai ir atrankoje į EČ-2012 – 15 taškų, ketvirta vieta (iš 6). Kiek kitokį vaizdą matome dabar vykstančioje atrankoje į kitų metų Europos čempionatą. Sužaidus šešis susitikimus slovakai surinko visus 18 taškų ir pirmauja B grupėje, lenkdami ispanus ir ukrainiečius. Šie rezultatai šiek tiek stebina, nes išskirtinių žvaigždžių rinktinėje nėra, o lyderiais galima būtų vadinti anglų Liverpool gynėją Martin Škrtel ir italų Napoli saugą Marek Hamšik.
Škotijos rinktinė pastaruosius keliolika metų neblizga. Paskutinis finalinis etapas, kuriame škotai dalyvavo – 1998 metų Pasaulio čempionatas.
Atrankoje į EČ-2012 škotai ir lietuviai žaidė vienoje grupėje. Tada mes surinkome 5 taškus ir likome ketvirti (iš 5), o škotai – 11 taškų ir finišavo treti. Atrankoje į PČ-2014 škotai sužaidė dar prasčiau – tie patys 11 taškų (per 10 rungtynių) ir ketvirta vieta (iš 6).
Atrankoje į EČ-2016 škotai yra treti ir jau turi tuos magiškus 11 taškų (po 6 rungtynių). Tikėtina, kad šįsyk surinks daugiau, nes vienas iš grupės varžovų – Gibraltaras.
Dauguma škotų žaidėjų rungtyniauja dvejose pajėgiausiose Anglijos lygose. Taip pat yra keletas atstovų iš Škotijos aukščiausios lygos (daugiausiai iš Celtic). Visgi, skirtingai nei Anglijos rinktinėje, škotų sudėtyje nerasim nei itin garsių anglų klubų, nei itin garsių pavardžių. Vidutinis futbolo gerbėjas tikriausiai paminėtų tik Charlie Adam (Stoke City), Darren Fletcher (West Bromwich Albion) ir Steven Naismith (Everton) pavardes.
Škotijos rinktinė yra beveik nuolatinis Lietuvos varžovas. Tiesa visus keturis kartus, kai burtai suvesdavo mus į vieną grupę, tai nutikdavo atrankoje į Europos čempionatą. Pastarojo meto tarpusavio susitikimai turėtų nuteikti pozityviai – 2010 metų rugsėjo mėnesį Kaune su škotais sužaidėme 0:0, o 2011 metų rugsėjo mėnesį svečiuose pralaimėjome tik 0:1. Atminties dulkėmis dar nepasidengė ir 2003 metais Kaune pasiekta Lietuvos pergalė 1:0.
Slovėnijos rinktinė – dar vienas dabartinės atrankos į EČ-2016 varžovas. Skirtingai nei Slovakija, slovėnai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Per paskutinius penkiolika metų du kartus dalyvavę Pasaulio čempionato ir kartą Europos čempionato finaliniuose etapuose pastaruoju metu slovėnai stringa. Atrankos į EČ-2012 grupėje užimta ketvirtoji vieta (15 taškų), atrankos į PČ-2014 – trečioji vieta (15 taškų). Šiuo metu vykstančioje atrankoje viltis vis dar gyva. Jei ne tiesiogiai iškovoti kelialapį į Prancūziją, tai bent pasivaržyti play-off etape. Tačiau tokias pat viltis dar gali puoselėti ir lietuviai su estais.
Pastarasis Lietuvos rinktinės susitikimas su Slovėnija 2014 metų spalio mėnesį Vilniuje baigėsi 0:2. Spalio 9 dieną laukia atsakomosios rungtynės Slovėnijoje.Kaip ir apie slovakus, taip ir apie Slovėnijos rinktinę galima kalbėti kaip apie neturinčią išskirtinių žvaigždžių, tačiau nemažai slovėnų rungtyniauja Italijos, Ispanijos, Vokietijos aukščiausių lygų klubuose.
Maltos rinktinė pastaruoju metu yra tapusi tuo mato vienetu, kuriuo vertiname Lietuvos rinktinės gebėjimą (jei tiksliau – negebėjimą) žaisti. Pralaimėjimas 0:2 draugiškose rungtynėse birželio pradžioje sukėlė daugybę aistrų ir kalbų tiek apie Lietuvos futbolo būklę, tiek apie dabartinio rinktinės trenerio Igorio Pankratjevo ateitį. Kalbos kol kas ir liko tik kalbomis.
Beje, Maltos rinktinė yra vienintelė iš visų atrankos į 2018 metų Pasaulio čempionatą varžovų, su kuria dar nesame žaidę oficialių rungtynių. Tiesa, tris kartus išbandėme jėgas draugiškose rungtynėse. Be minėto pralaimėjimo dar yra mūsų pergalė (4:1 2006 metais) ir lygiosios (1:1 2002 metais). Bet draugiškos rungtynės ir yra tik draugiškos – ne visada su pajėgiausiais futbolininkais, ne visada su siekiu žūtbūt laimėti.
Pačiai Maltai pergalė prieš Lietuvos rinktinę turėjo būti didelė šventė, nes ypatingais pasiekimais savo gerbėjų Maltos futbolininkai nedžiugina. Atrankoje į EČ-2012 jie sukrapštė tik vienerias lygiąsias (1:1 su Gruzija) ir patyrė devynis pralaimėjimus. Atrankoje į PČ-2014 Maltai netgi pavyko iškovoti pergalę (1:0 prieš Armėniją), tačiau kiti devyni susitikimai baigėsi pralaimėjimais. Abu kartus Malta finišavo paskutinėje šeštoje vietoje. Tokią vietą maltiečiai užima ir po šešių susitikimų dabartinėje atrankoje į EČ-2016. Tiesa, jau turi vieną tašką – lygiąsias 1:1 su Bulgarija.
Beveik visi Maltos rinktinės fubolininkai žaidžia vietos futbolo čempionate.

Apibendrinant galima pasakyti, kad iš visų penkių varžovų tikriausiai vieninteliai anglai yra tokio kalibro komanda, prieš kurią galime tikėtis nebent “istorinių lygiųjų” (kokias turime su Italija, Ispanija, Vokietija). Su kitomis ir galima, ir reikia kovoti dėl pergalių. Tai tikrai nėra neįmanoma, ypač, jei įgyvendinsime aukščiau paminėtą sąlygą.
Atrankos į 2018 metų Pasaulio čempionatą kovos prasidės tik 2016 metų rugsėjo mėnesį, o šiemet mūsų rinktinė dar privalo pasivaržyti su slovėnais ir estais dėl trečiosios vietos atrankoje į EČ-2016, nes “juk mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti”.


Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Comments are closed.