Aštuoni stebuklo laukimo metai

Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Ką darytų verslininkas, investavęs į projektui skirtus infrastruktūros objektus 17 milijonų litų, kiekvienais metais tam projektui skiriantis dar po 2 milijonus, ir po aštuonių metų nematantis jokio valdomos imperijos pagerėjimo? Tikriausiai pasiųstų į visas keturias puses tuos, kurie aštuonis metus po du milijonus paleisdavo į orą, ir pakeistų strategiją. Tiesa, verslininkas greičiausiai nelauktų aštuonis metus. Deja, atrodo, kad Lietuvos futbolo federacija nėra tas verslininkas, kuriam rūpėtų efektyvumas. Praėjo aštuoni metai nuo iškilmingo Nacionalinės futbolo akademijos (toliau – NFA) atidarymo, tačiau Lietuvos futbolo “imperija” rezultatų vis dar tebelaukia.
2007 metų LFF ataskaitoje (visas ataskaitas galima rasti ČIA) buvo išdidžiai kalbama apie futbolo akademijų plėtrą ir šviesią Lietuvos futbolo ateitį. Pirmąja kregžde tapo NFA. 2006 metų lapkričio 30 dieną įsteigta VšĮ “Kauno futbolo akademija”, o 2007 metų birželio mėnesį perkirptos juostelės ir išgertas šampanas su M.Platini. Jau nuo pirmųjų NFA žingsnių buvo teigiama, kad jos tikslas – “ruošti aukšto sportinio meistriškumo futbolininkus, kurie ateityje galėtų prisijungti prie Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės”.
Vėlesnėse ataskaitose vis buvo džiaugiamasi, kad NFA puikiai veikia ir mūsų jaunieji futbolininkai vienas po kito vis važiuoja į garsius (ir ne tokius garsius) vardus turinčių užsienio klubų peržiūras, o kai kurie netgi pasirašo sutartis.
2011 metų liepos mėnesį džiaugsmas liejosi per kraštus, kai sutartį su Maccabi Haifa pasirašė 1993 metų gimimo Martynas Dapkus. Jis tuo metu tapo aštuntuoju NFA auklėtiniu, kuris įtikino savo perspektyvumu užsienio klubą.
Tiesa, jau 2014 metų rugpjūčio mėnesį akademijos direktorius R.Statkevičius, tarsi apsidrausdamas, kalbėjo apie tai, kad nors pirmieji akademiją baigė 1993 metais gimę futbolininkai, tačiau pilną ugdymo programą praėjo tik tie, kurie gimę 1994 metais ir vėliau. Kaip reikšmingas pasiekimas buvo įvardijamas pats faktas, kad akademijos auklėtiniai kviečiami į U-21 ir nacionalinę rinktinę. Ir prabilta apie klaidas: “Per tuos septynerius metus pamatėme tas kryptis, kuriose darėme klaidų – kalbant tiek apie atranką į akademiją, tiek apie treniruočių procesą”.
Kokius rezultatus mato tas, kuris nėra susijęs su NFA? Kaip sakė vienas sovietinio filmo herojus, “mes nesikliausime atsitiktinumu” – t.y., ne žavėsimės tuo, kas, kada ir kur buvo peržiūroje ar pasirašė pirmąją sutartį, o vertinsime, kur yra šiandien. Apsiribosime tais futbolininkais, kurie gimę 1993-1995 metais. Didžioji dalis jų jau turėjo įrodyti, kiek pagrįstos su jais sietos viltys.
Kadangi niekada viešai nebuvo pateikti “akademikų” sąrašai, tai vienintelė galimybė atskirti, kas kuria trajektorija (akademijos ar klubų) keliavo – skelbiami įvairių rinktinių kandidatų sąrašai, kuriuose pažymima konkretaus futbolininko priklausomybė. Be abejo, tokiu būdu nepavyko nustatyti visų konkrečios amžiaus grupės “akademikų” (jų kiekvienoje amžiaus grupėje turėjo būti apie porą dešimčių), o kai kada tas “priskyrimas” kelia ir tam tikrų pagrįstų abejonių (kai fubolininkas viename sąraše yra dar klubo auklėtinis, po pusmečio jau “akademikas”, o dar po metų – vėl klubo auklėtinis).
Visas sąrašas (trys sąrašai) pateikiamas paveiksle.
akademikai
1993 metų sąrašą sudaro 14 futbolininkų. Nepaisant to, kad informaciniame amžiuje paprastai apie bet kurį viešesnį žmogų galima sužinoti daug, apie trijų futbolininkų dabartinius klubus nepavyko aptikti informacijos. Manykime, kad nemoku ieškoti, o ne kad tie futbolininkai jau baigė karjerą (bent jau profesionalią). Visgi bendrą tendenciją galime matyti. Nei vienas iš šios kartos “akademikų” nesugebėjo ilgesniam laikui “užsikabinti” pajėgesniame klube, nors pradžioje vilčių buvo (pvz., A.Vilkaitis turėjo sutartį su Lazio, M.Dapkus su Haifos Maccabi, L.Lidakevičius su Barnsley). Tikriausiai sunku sieti Lietuvos futbolo atgimimo viltis su Ispanijos trečioje ar Italijos ketvirtoje lygoje žaidžiančiais futbolininkais. O įsitvirtinti A lygoje galima ir be “akademinės” CV.
1994 metų sąraše jau randame 18 pavardžių. Tiesa, kai kurios mane nustebino – dalies A lygos klubų futbolininkų nesiejau su NFA (manykim, kad čia mano išsilavinimo spragos, o ne LFF komunikacijos įgriuva). Šiame sąraše ir dvi didžiosios Lietuvos futbolo viltys – G.Sirgėdas ir D.Kazlauskas. Atitinkamai 2013 metų ir 2014 metų geriausi jaunieji futbolininkai. Būtent jie vieninteliai ir atstovauja užsienio klubams. Vėlgi – ne Europos elitui. G.Sirgėdas, praleidęs porą sezonų ant VfB Stuttgart dublerių suolo, neseniai persikėlė į kitą trečiosios pagal pajėgumą Vokietijos lygos klubą, o galimybę pasitreniruoti su Arsenal jaunimu turėjęs D.Kazlauskas galiausiai nusėdo ant lenkų Lechia suolo. Kitiems “akademikams” ir tokie pasiekimai buvo per didelis iššūkis, tad liko tik I lyga arba A lygos klubo atsarginių vaidmuo (su kai kuriom išimtimis). Įdomu, jog dviejų ne NFA auklėtinių karjera įspūdingesnė. Vartininkas Tomas Švedkauskas turi sutartį su AS Roma (tiesa, buvo skolinamas portugalų antros lygos SC Olhanense), o puolėjas Lukas Spalvis yra įsitvirtinęs danų Aalborg BK. Beje, pastarąjį žaidėją karts nuo karto NFA bando pateikti kaip vieną iš savo auklėtinių, nors L.Spalvis iš esmės brendo vokiečių klubuose, o NFA buvo tik labai laikina stotelė pakeliui iš SC Freiburg į Aalborg BK.
Keturiolika 1995 metais gimusių “akademikų” taip pat nepribloškia savo pasiekimais. Trijų užsienio klubuose esančių jaunuolių karjeras reiktų vertinti atsargiai. Visi trys futbolininkai kol kas atstovauja nurodytų klubų jaunimo komandoms. Kaip matome iš vyresnių jų kolegų pavyzdžių, tai ne visada garantuoja tolesnę sėkmę.
Tų pačių metų gimimo Vykinto Slivka įrodė, kad ir be NFA galima atsidurti pajėgiame užsienio klube. 2012 metų viduryje iš Ekrano dublerių į Juventus iškeliavęs futbolininkas šį pusmetį Italijos čempionų buvo skolinamas Slovėnijos pajėgiausioje lygoje žaidžiančiam NF Gorica, o neseniai savo gebėjimais nustebino ir Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerį, kuris dvikovoje su šveicarais futbolininką įtraukė į startinę sudėtį.

Apibendrinimas būtų labai paprastas – aštuoni metai praėjo, bet stebuklas neįvyko ir NFA savo tikslo nepasiekė. Tie “akademikai”, kurie sulaukia kvietimų į nacionalinę rinktinę, kol kas kviečiami avansu, nes nei rinktinės žaidimui, nei rezultatams didelio poveikio nedaro. Galima sakyti, kad NFA veikla nepagerino ir U-21 bei jaunesnių rinktinių rezultatų. Tai gal reiktų pritarti Valdui Ivanauskui, kuris interviu Lietuvos rytui pasakė: “Mūsų akademiją valdo Stasys Stankus ir jam reikėtų padėkoti, pagerbti ir daugiau niekada neprileisti prie vaikų”? O gal teisus Aurelijus Skarbalius, kuris teigia, kad turime ir sisteminių problemų: “Jei dirbsime viena kryptimi, tikrai neturėsime tokių situacijų kaip buvo rungtynėse su Malta, kai treneriui tenka apgailestauti, kad į rinktinę pakviesti keli jaunimo rinktinės žaidėjai nėra kartu žaidę, nespėja apsiprasti prie naujo žaidimo stiliaus”? O gal teisūs abu? Kaip bebūtų, atrodo, kad mes ir toliau lauksime stebuklo.

Pastaba. Jei kas matote klaidų identifikuojant NFA auklėtinius arba žinote jų daugiau, tai rašykite komentaruose – tikslinsime.


Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

13 Comments

  1. 2015-06-18
    Reply

    chm, sunku ką nors sakyti apie žaidėjus, susijusius su kitais klubais, bet kai kurie čia paminėti Sūduvos žmonės niekada nebuvo suvokiami, kaip NFA “studentai”. Pvz., Povilas Kiselevskis jau seniausiai ant Sūduvos atsarginių suolo sėdėjo. Tai, tariant primityviai, NFA nebent “neakyvaizdžiai” studijuoti galėjo. Jei teisingai pamenu, tai ir Švedkauskas už dublerius vartuose stovėdavo. Kažkaip nustebino net ir tai, kad Lekeckas su Judicku akademijos auklėtiniais užrašyti. Na nebent į NFA sąrašą įtrauktos ir tos rajoninės pseudoakademijos

  2. Remigijus
    2015-06-18
    Reply

    Tai mane patį 1994 metų rinktinėse nustebino, kad prie kai kurių marijampoliečių ir panevėžiečių buvo nurodoma NFA arba NFA-Aisčiai. Bet kai nurodo du kartus su nemažu laiko intervalu, tai belieka patikėti, kad tiesa 🙂 Pavyzdžiui, prie Švedkausko nei karto nemačiau NFA prirašyta.

  3. 2015-06-18
    Reply

    Kitas stebinantis dalykas – susidaro įspūdis, kad toji NFA yra lygos koks “būrelis”. Jaunuolis pasėdi, susiranda klubą, pažaidžia. paskui vėl trumpam sugrįžta. tada vėl susiranda klubą ir iškeliauja. kažkaip sunku įsivaizduoti, kaip čia taip fragmentiškai “futbolo” išsilavinimas gaunamas. Nors, aišku, visų pirma derėtų kelti klausimą apie tokios akademijos, nesusijusios su realiais futbolo klubais, egzistavimo prasmę apskritai.

  4. valdas
    2015-06-18
    Reply

    Įdomu, o transferiai už žaidėjus iš NFA į kieno kišenę byra ?

  5. Liutauras Varanavičius
    2015-06-18
    Reply

    Labai teisingai surašyta analizė. Tam kad įvertinti šį “rezultatą” reikia analizuoti visą pirminį planą ir jo įgyvendinimą.
    Pirminis planas buvo – NFA, kaip futbolininkų ruošimo piramidės viršūnė, 4-5 regioninės akademijos (kartu su klubais), kelios mažesnės klubinės akademijos, ir bendra ruošimo – vertinimo sistema, kasmet individualiai įvertinant min 1000 talentų.
    Šalia viso to buvo numatytas privalomas vaikų trenerių pasikeitimas vaikui augant.
    Visos šitos sistemos esmė – išskyrus NFA visa futbolininkų ruošimo sistema remiasi klubiniu futbolu.
    Kodėl tai nepavyko/neįvyko?
    Pirmiausia dėl to, kad Kvedaras ir Stankus nekenčia klubų. Kaip ir visi diktatūros šalininkai jie suprato kad klubų savarankiškumas anksčiau ar vėliau sugriaus jų “darželį”
    Antra, tam kad tokia sistema veiktų turėjo būti nusamdyti užsienio mokyklą praėję specialistai – A rinktinės treneris, bei Sporto direktorius -atsakingas už jaunimo piramidę ir jie turėjo kartu tai sukurti, su vietiniu specialistų pagalba…. O čia ir pasirodė Stankaus sugebėjimai….
    Ir trečia – klubai nebuvo pasiruošę tai padaryti ir sutvarkyti savo valdymo struktūras. Arčiausiai buvome Šiauliuose – su savivaldybę viskas buvo sutarta – miestas buvo pasiruošęs viską atiduoti klubo akademijai ir net garantuoti Futbolo mokyklos krepšelio – apie 1 mln litų per metus garantuotą finansavimą. Tačiau Šiaulių futbolo bendruomenė nesugebėjo įveikti savo Kvedariškos mokyklos – vietiniai vadukai nenorėjo atiduoti šiltų postų Futbolo mokykloje, nors tuo pačiu sėdėjo ir klubo savininko kišenėje….
    O Stankus su Kvedaru sėkmingai sugebėjo sukelti visą valstybinių sporto mokyklų valdininkų ir trenerių armiją nuversti “sporto mokyklas norintį sugriauti” Varanavičių.

    O dabar turim tokį rezultatą, kad ir vėl reikia grįžti atgal prie to kas buvo sugalvota jau prieš 8 metus….

    P.S. norėčiau šį komentarą skirti futbolo bendruomenei, o ne FB 🙂

  6. 2015-06-18
    Reply

    Dabar bent jau logika aiškesnė tapo. Nes juk ir aklam turėtų būti aišku, kad futbolo pagrindas yra klubai.

  7. Remigijus
    2015-06-18
    Reply

    Tiesa sakant, tai mūsų klubai taip pat neblizga. Kaži, ar sugebėtume suskaičiuoti per visą Lietuvą bent 10 klubų, kuriems rūpėtų ir futbolininkų rengimas, o ne vien pagrindinė komanda.

  8. Klausimas
    2015-06-18
    Reply

    Tai kas autorius tos “piramidines” sistemos, jei jo “rezultatais” tik naudojosi Kvedaras ir kiti?

  9. Petriukas
    2015-06-18
    Reply

    Atsiranda nuo rajono sporto vadukų neprikausomas klubas ir gan greitai pasiekia rezultatų ir eina pas rajono valdžią su siūlymu steigti akademiją. Galvojate, rajono sporto vadukai džiaugiasi? Ne, jie įmasi atviro sabotažo. Vadukas pats klubo steigti negali, nes jis vadovauja rajono sportui ir skirsto sporto rėmimo fondo pinigus. Tad tą padaro trys savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, tiesioginiais giminystės ryšiais susiję su vaduku. Pastarasis, apžavėtas, greičiausiai, savo paties sukurtos beletristikos apie vien iš to miesto jaunųjų talentų suburtą komandą, skiria klubui pilną išlaikymą. O kas tie jaunieji talentai… Tai 9 žaidėjai iš gretimo didmiesčio, 2 į rungtynes atvažiuojantis iš Vilniaus buvę to rajono gyventojai, 2 artėjantys prie U40 treneriukai, 5-6 vakarais susirinkdavę į gardą paspardyti kamuolio jaunuoliai ir 3-4 U14-18, iš kurių 2 rudenį ruošiasi išvažiuoti į gretimų didmiesčių akademijas. Tai tokia realybė. Sistema nepasiduoda ir nepasiduos. Jei visiškai nesvarbus rezultatas ir visuomenei atnešama nauda. Jiems svarbi tik jų pačių iš sistemos gaunama nauda. O jūs aplinkiniai, nelįskit į akis su savo klubais ir akademijomis. Tad dar ilgai būsime toje pasaulio futbolo subinėje… Nes sistemai ten gera dėl pastovios temperatūros…

    • Remigijus
      2015-06-18
      Reply

      Sakyčiau, kad čia netgi ne konkrečiai futbolo problema, o bendra Lietuvos savivaldybių problema. Tik vienoje savivaldybėje mes galima kalbėti apie savus futbole, kitoje – apie savus kultūros įstaigoje, trečioje – apie savus švietimo įstaigoje. Kol daugumai piliečių bus tas pats, kaip jų pinigus leidžia, tol ir gyvensim pelkėje.

      • Petriukas
        2015-06-18
        Reply

        Jūs teisus, tauta visiškai nesidomi, kur nukeliauja jų pinigai. Ne kartą rajono valdžiai sakiau, kad jūs paremdami mano klubą tik grąžinate tai, ką mano visa gentis sumoka tam miestui GPM’o forma, ir tai dar ne visą sumą. O klubas jus reklamuoja per žiniasklaidą – laikraščius, portalus, TV. Tad tai yra tik abiems pusėms naudingas surinktų mokesčių perskirstymas.

  10. Akademikas
    2015-06-18
    Reply

    Vienam akademiečiui išlaikyti, per mėnesį skiriami 4000 litų. Kaip pavyzdys, NFA-2000 jau susibūrusi antri metai. Ir per juos jau buvo “atkabinti” 2 ar trys žaidėjai, mat jie matai neatitiko lygio tų vaikų, kurie “atseit” pasirodė geriausi tokių metų savo miesto komandose (nors taip akivaizdžiai nėra). Tad įdomu sužinoti, kaip apiforminami tie “atkabintieji” ir kur po jų išėjimo, keliauja tie 4000 litų? Ta prasme, ar žaidėjas ant popieriaus dar “žaidžia” mėnesį, du už komandą ir toliau gaunami pinigai už jo išlaikymą…

    • Remigijus
      2015-06-18
      Reply

      Kai finansavimas ne iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, tai atsiskaitys patys sau ir pasakys, kad viskas tvarkoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *