MF kronika: audra stiklinėje

Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

vartai2Po Velykų nutinka keistų dalykų. Planavau mūsų futbolo kroniką skelbti kartą per mėnesį, bet vienas toks “skandalas” privertė padaryti išimtį. Taip sakant, išleisti ekstrą numerį.

Jei Lietuvos futbolas staiga atsiranda aukščiausiose pozicijose naujienų svetainėse, tai reiškia arba (a) žaidžiam su anglais, arba (b) nutinka kokia nors netradicinė “įgriuva”. Šįkart, galima sakyti, turėjome abu variantus viename. Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus nutarė būti itin “originalus” ir išsakyti savo nuomonę apie Lietuvos futbolo rinktinę (“originalus” ir tas, kuriam kilo mintis būtent dizainerio klausinėti apie rinktinę ir kas bei kaip turėtų vykti futbole).
Mes kiekvieną nuomonę gerbiam, bet ne kiekviena nuomonė yra vertinga. Vienas dalykas, kai kalba tam tikros srities profesionalas, pavyzdžiui, Algimantas Liubinskas (kad ir kaip man kartais nesinori sutikti su jo nuomone), arba bent jau mėgėjas, kuris kiekvieną dieną futbolu gyvena, pavyzdžiui, Jonas, rašantis SDV blogą. Kitas dalykas, kai žodį taria kažkas, kuriam tas futbolas rūpi tik per didžiąsias šventes (teisybės dėlei – A.Pogrebnojus neslepia, kad nėra šios srities ekspertas). Nelabai ta nuomonė patiko ir mūsų jauniesiems futbolo talentams, tad jie tėškė vieną kitą komentarą apie nuomonės autorių. Supratimas, kad kartais verta liežuvį laikyti už dantų ateina su amžiumi (na, tiesa sakant, kai kam būna išvis neateina, bet futbolo talentams palikim dar viltį). Tą jaunystės-paikystės derinį tuoj pat išnaudojo tautinė žiniasklaida, dar pakursčiusi naują “skandalą”. Po to dar kartą įsijungė A.Pogrebnojus (tarsi įrodydamas, kad tas supratimas ne visiems su amžiumi ateina) ir pratęsė “pats kvailys” stiliaus “diskusiją”.
Šioje vietoje galėtume dėti tašką (net jei herojai bei plunksnos meistrai to nepadarys), nes viską, ką galėjom sužinoti, jau sužinojome. Ar po šių virtualių mūšių sužinojome ką nors naujo apie mūsų futbolą ir žiniasklaidą? Ogi ne. Futbolo dėl šių apsižodžiavimų geriau žaisti nepradėjom, o naujienas ir toliau “gaminam” iš facebook’o komentarų. Norint ir vieną, ir kitą daryti geriau nei darome, nepakanka vien sukelti audrą stiklinėje. Reikia dirbti, dirbti, dirbti. Kaip sako tie patys anglai, “practice makes perfect”.


Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

3 Comments

  1. 2015-04-09
    Reply

    Man tai patinka, kad “nefutboliniai” žmonės apie futbolą šneka. Bet kokiu atveju tai atlieka didesnį futbolo populiarinimo darbą, nei visos LFF reklaminės kampanijos. Ir pykti dėl to neverta. Kadangi futbolas Lietuvoje yra menkas reikalas, tai mes kartais ir imame jaustis kažkokios slaptos organizacijos nariais, kuriems nepatinka, kaip “neišventintieji” pradeda šnekėti apie mūsų “religiją”. Bet juk taip yra visur, kur futbolas populiarus – yra žinovų šneka ir yra popsinis sluoksnis, kuriame daugiau kalbos ne apie taktiką, o apie žymių futbolistų drauges ir jų nuotykius naktiniuose klubuose.
    O va feisbukiniai ir tviteriniai skandalai – nėra vien lietuviškos žiniasklaidos yda. Neseniai, pvz., į dar žostkesnį karą soc tinkluose buvo įsivėlę Dolce & Gabana su Eltonu Johnu:) Taip kad net didžiosios, pasaulinio lygio žvaigždės sugeba “paslysti”, ko norėtų iš Spalvio ar Kazlausko:)

  2. Remigijus
    2015-04-09
    Reply

    Nelabai čia pykstu. Tiesiog, įvardiju reiškinius tikraisiais vardais. Apie mūsų žiniasklaidą mano nuomonė dar prastesnė nei apie mūsų futbolą 🙂 Plius, aš užkulisiuose palikau visą “skandalo” anatomiją. Nes realiai tas pats žurnalistas, kuris klausinėjo dizainerį, vėliau ir futbolininkų komentarų printscreen’us darėsi ir praktiškai “įsiūlė” mūsų gigantams (15min, delfiams). Aniems gi tas futbolas buvęs nebuvęs, spėčiau, kad net mūsų talentų nelabai įvardytų.

  3. 2015-04-09
    Reply

    savus talentus mes patys sunkiai išvardintume:) kaip ir jų atstovaujamus klubus – labai jau menkai žinomi tie klubai:) o kas liečia viešąją nuomonę plačiausia prasme – pralaimėjimai visada skatina didesnį susidomėjimą nei pergalės. bent jau mano 7 metų bloginimo apie lietuvišką futbolą patirtis tai rodo. bet čia gal toks jau tas lietuviškas būdas – į gerus dalykus nekreipiam dėmesio, o negatyvą – triskart išpučiam.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *