2014 metų sezono „įgriuvos“

Vakar turėjo pasibaigti 2014 metų sezonas, bet Gargždų “Banga” paskutinio sezono smūgio teisę perleido Drausmės komitetui. Tik kai šis nuspręs, kaip tuos nedorėlius iš Gargždų nubausti, galėsim pasakyti: visi sezono taškai sudėlioti ir įvarčiai suskaičiuoti. Visgi ši aplinkybė netrukdo jau šiandien paskelbti tikruosius 2014 metų sezono didvyrius. Tuos, be kurių futbolas būtų tik žaidimas. Tad pratęsiu 2013 metais pradėtą tradiciją (berods tokio sąrašo daugiau niekas nedaro) ir skelbiu 2014 metų sezono “įgriuvas”. Kai kurios nominacijos kartojasi iš pernykščio sąrašo, bet šiemet “užderėjo” ir visa krūva naujų.

Metų treneris – Maksim Tiščenko (“Banga”), kuris vietoje lietuvių leisdavo aikštėje nesiorientuojančius legionierius, lemiamu rungtynių momentu išimdavo geriausiai žaidžiantį saugą ir vietoje jo išleisdavo kojų komandoje dar neapšilusį gynėją arba į puolimą išleisdavo gynėją, paaiškindamas tuo, kad per pertrauką pakalbėjo su juo ir vaikinas sakė, jog vaikystėje yra žaidęs puolėju. Papildomą balą šioje nominacijoje M.Tiščenko gavo už tai, kad sezono pradžioje mielai pats pasakojęs, kaip pavyko ar nepavyko sužaisti, antroje sezono pusėje po tragiškų rungtynių siųsdavo sprendimus paaiškinti savo asistentą A.Zernovą.
Nedaug nuo M.Tiščenko atsiliko konkurentas iš kito Lietuvos krašto – Marco Ragini (“Dainava”), kuris visada rasdavo pasiteisinimą, kodėl komanda pralaimėjo, o galiausiai aiškindavo, kad “Dainava” viską prarado per pirmąją sezono pusę, nors ir pagal antros pusės rezultatus alytiškiai būtų buvę toje pačioje – dešimtojoje pozicijoje.

Metų legionierius – Papa Aliou Talib Cisse (“Dainava”). Bergždžiai Alytuje praleidęs kelis mėnesius, legionierius galiausiai pasirodė poroje rungtynių ir iškeliavo namo. Išvykdamas dar pabėrė druskos ant žaizdos (žr. Metų kova).

Metų puolėjas – Donatas Mikučionis (“Dainava”). Neretai matome atvejus, kai vartininkui gavus raudoną kortelę arba patyrus traumą jo vietą vartuose dėl išnaudotų keitimų užima aikštės žaidėjas, tačiau tai buvo galbūt pirmas atvejis A lygoje (yra tekę matyti panašų vaizdą II lygoje), kai vartininkas nuo pirmųjų minučių aikštėje žaidė puolėjo pozicijoje. Beje, pats D.Mikučionis dėl to tikriausiai neliūdėjo, nes jo kolegai, likusiam “Dainavos” vartuose, kamuolį iš tinklo teko traukti net 12 kartų.

Metų snaiperis – Nedas Čeplinskas (“Dainava”), kuris bandė pakartoti pernykštį tauragiškio Manto Lėkio pasiekimą (4 įvarčiai į savo vartus), bet tik prie jo priartėjo – 3 kartus nuginklavo savo komandos vartininkus.

Metų įvartis – Artur Syrik (“Banga”) puikiai “uždarytas” “Trakų” žaidėjo perdavimas 2014 m. rugsėjo 28 dienos rungtynėse. Tiesa pasakius, ne kiekvienas puolėjas įdeda tiek pastangų, kad pasiųstų kamuolį į varžovų vartus, kiek “Bangos” žaidėjas pasistengė šiame epizode.
Į šią nominaciją pretendavo ir A.Lipskio (“Trakai”) paskutinėmis rungtynių su “Kruoja” minutėmis į savus vartus nukreiptas kamuolys, iš esmės atėmęs iš trakiškių bronzą, tačiau šioje situacijoje, skirtingai nei laimėtojo atveju, Andriaus gaila, nes jis to tikrai nenorėjo.

Metų kamuolio padavinėtojai – “Dainavos” atsarginiai žaidėjai, atlikę šią svarbią misiją per Kaune žaistas “Dainavos” namų rungtynes su “Sūduva”. Galima sakyti, kad tai buvo optimalus alytiškių klubo sprendimas – ir pinigėlių klubas sutaupė, ir žaidėjai apšilo.

Metų selekcininkai – “Banga”. Sezono viduryje naujajai Gargždų klubo vadovybei neįtiko A.Russkikh ir M.Chablov žaidimas, tai vietoje jų pasikvietė akivaizdžiai prasčiau žaidžiančius A.Syrik ir V.Makiev, o pastarojo vietą galiausiai užėmė apskritai žaisti nepasirengęs A.Burdijan.
Tik per plauką nuo laimėtojų atsiliko “Dainava”, kuri per pusę sezono prasuko tiek legionierių, jog daliai jų tekdavo iš tribūnos stebėti, kaip žaidžia jų kolegos. Įdomiausia, jog legionieriai buvo tokio lygio, kad ir visiems sėdint tribūnose komandos rezultatai nebūtų iš esmės pasikeitę.

Metų „namų“ komanda – Alytaus „Dainava“, laiminti šioje nominacijoje antrus metus iš eilės. Žemė apsuko dar vieną ratą apie saulę, bet Alytuje gyvenimas pasikeitė nežymiai – stadiono veja ten vis dar pati jautriausia Lietuvoje. “Dainavai” teko Kaune žaisti ne tik paskutines A lygos rungtynes, bet ir pačiam klubui itin svarbias taurės ketvirtfinalio rungtynes su Kazlų Rūdos “Šilu”.

Metų infrastruktūros ekspertas – Deividas Šemberas (“Žalgiris”), kuris po lygiųjų su “Ekranu” ne tik varžovus išvadino “banda”, bet dar įvertino ir Panevėžio dirbtinės dangos stadioną: “Tokios sąlygos, kurios yra čia – rūbinės, pasiruošimo sąlygos, aikštė… Ką čia bekalbėti”.
Netikėtai sezono pabaigoje rimtu konkurentu čempionų atstovui tapo Alytaus miesto stadiono gerove besirūpinantys Alytaus miesto savivaldybės atstovai. “Dainava” jau tradiciškai metus baigė svetimuose stadionuose, o savivaldybės atstovai surentė sunkiai “pagaunamą” mintį: “pagal Lietuvos futbolo federacijos varžybų nuostatus dirbtinę dangą turinčiame stadione leidžiama žaisti tik nuo spalio 31 iki balandžio 30 dienos”. Kaip tai susiję su pagrindiniu Alytaus miesto stadionu, suprasti nelabai pavyko.

Metų mįslė – kodėl birželio mėnesį reikia žaisti 12, 13, 14 ir 15 valandomis, kai lauke karščiausia, o lapkričio mėnesį 18 valandą, kai šalčiausia. Bet kaip visada su federacijos sumanymais – tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys.

Metų stadionas – Kazlų Rūdos stadionas. Kazlų Rūda jau ne pirmi metai žymi ne tik futbolo klubu “Šilas”, bet ir aikšte, kurioje I lygos atstovai žaidžia savo namų rungtynes. Pernai “Trakai” išgarsino šį stadioną atšvęsdami pelnytą įvartį aikštėje tyvuliavusioje baloje, o šiemet į sunkiai su didesniu kritulių kiekiu susidorojantį stadioną atvykę Trakų “riteriai” patys buvo įklampinti ir pribaigti taurės aštuntfinalyje. Beje, atrodo Kazlų Rūda pasiryžusi atsisakyti šio titulo, nes jau šį rudenį ėmėsi įrenginėti drenažo sistemą.

Metų kova – “Dainava” prieš “geltonąją spaudą”. Nepatenkinti spaudoje pateikiama informacija apie “Dainavos” klubo problemas bei trenerio praeitį naujieji klubo savininkai net keletą kartų grasinosi imtis teisinių priemonių prieš asmenis, metančius šešėlį ant klubo. Kuo baigėsi šie grasinimai, istorija kol kas nutyli. Pora pavyzdžių: vienas ir du.
Rimtą konkurenciją šiai kovai sudarė “Bangos” klubą valdančios asociacijos direktorius V.Grigorjev, paskelbęs karą “Bangos” fanams ir nepardavęs jiems bilietų į namų rungtynes.

Metų investuotojai – kad niekas nesijaustų nuskriaustas, šioje nominacijoje iškart du laimėtojai – investuotojai iš Vakarų “Dainavoje” ir investuotojai iš Rytų “Bangoje”. Kol kas sunku pasakyti, kuriam iš klubų tos investicijos pakiš “didesnę kiaulę”, tačiau abeji investuotojai turi po solidų “nuopelnų” sąrašą. “Dainava” pirmoje sezono pusėje kankino jaunuosius Alytaus futbolininkus bei stulbino visus įspūdingais pralaimėjimais (netgi buvo pavadinta blogiausia komanda pasaulyje), o antroje sezono pusėje pasikvietė legionierių būrį, bet taip ir nesugebėjo savo gerbėjams net suteikti vilties, kad įmanomas šuolis iš paskutinės vietos. Be sportinių nesėkmių klubą lydėjo ir įvairūs su futbolininkų buitimi susiję skandalai (žr. Metų kovos nominaciją). “Bangos” investuotojai savo pasirodymų seriją pradėjo nuo sutartų rungtynių skandalo, po kurio vienas iš investuotojų buvo nušalintas nuo Lietuvos futbolo, o pratęsė tragišku žaidimu antroje sezono pusėje bei augančiais įsiskolinimais žaidėjams, dėl kurių vienas po kito klubą paliko pajėgiausi lietuviai. Galiausiai sezoną Gargždų klubas pabaigė su vieninteliu vartininku bei keletu U-18 komandoje, o ne A lygoje, turinčių žaisti futbolininkų. Kad “Dainavai” nebūtų vienai liūdna, tai investuotojai iš Rytų nutarė dar pakovoti ir su klubo fanais (žr. Metų kovos nominaciją). O didžiausią siurprizą “Bangos” investuotojai nusprendė pasilikti sezono finišui – ėmė ir neišvyko į paskutines rungtynes. Ir motyvavo tuo, kad daug diskvalifikuotų (nors iš tikrųjų tik vienas A.Epifanov) bei traumuotų (nors priešpaskutinėms rungtynėms žaidėjų užteko ir nei vienas aikštės nepaliko dėl traumos).

Tai va toks tas mūsų 2014 metų sezonas. Belieka tikėtis, kad po šio rašto dar būsiu įleidžiamas į Gargždų miesto stadioną ir nereiks teistis su “Dainavos” savininkais, kaip dar vienam “geltonosios spaudos” atstovui.

Turite kitų „įgriuvos“ nominacijų ir jų vertų asmenybių ar įvykių Lietuvos futbolo padangėje – rašykite komentaruose.
O jei manote, kad čia surašyta gryniausia tiesa – dalinkitės, tegu ir kiti ją sužino.

Nuotraukoje “Banga” – “Dainava” (J.Riekašienės nuotr.).