Prarastoji karta

Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Kai kitų šalių futbolininkai, būdami 25-28 metų, pasiekia savo, kaip futbolininko, brandą ir pradeda geriausią karjeros periodą, mūsų prieš keletą metų perspektyviais vadinti žaidėjai dažniausiai kabina batelius ant vinies arba pradeda derinti futbolą su kitais darbais.
Padaryti trumpą tyrimą ir parašyti šį tekstą įkvėpė BBC apžvalgininko David Ornstein pastebėjimas apie Vokietijos rinktinę. 2009 metais Vokietijos U-21 rinktinė Europos čempionato finale 4:0 nušlavė savo bendraamžius iš Anglijos. Iš tos rinktinės Pasaulio čempionate mes matome M.Neuer, B.Howedes, J.Boateng, M.Hummels, S.Khedira ir M.Ozil.
2009 metų U-21 čempionate galėjo dalyvauti 1986 metais ir vėliau (paprastai 1987 ir 1988 metais) gimę futbolininkai. Gal Vokietijos rinktinė nėra išimtis ir šios kartos atstovus galime rasti ir kitose rinktinėse?
Visų 736 finaliniame etape dalyvaujančių futbolininkų pasiskirstymą pagal gimimo metus matome žemiau pateiktame paveiksle. Ir iš tiesų, 1986-1988 metų gimimo karta yra dominuojanti. 213 futbolininkų (arba beveik 29 procentai) yra gimę būtent šiuo laikotarpiu. Jei žiūrėtume į ketvirtfinalius pasiekusių rinktinių sudėtį, tai jų dalis netgi didesnė – 33,6 proc.
karta1
 
Aišku, kiekvienos rinktinės situacija yra skirtinga. Pavyzdžiui, Olandijos rinktinėje šios kartos atstovų tėra tik 3 (iš 23), Kroatijos ir Nigerijos – po 4, kai tuo tarpu Brazilijos, Belgijos ir Ispanijos – po 9, Kolumbijos ir Čilės – po 10, o Argentinos – net 11.
Šios kartos atstovais, be jau minėtų vokiečių, yra brazilai Hulk ir David Luiz, baudinių serijoje išgarsėjęs olandas Tim Krul, fiasko su Ispanijos rinktine patyręs Sergio Ramos, prancūzai Yohan Cabaye ir Karim Benzema, ir nuolat alkanas urugvajietis Luis Suárez.
Bandant atsakyti į klausimą “o kuo gali pasigirti Lietuvos 1986-1988 metų gimimo karta?”, galiausiai teko peržiūrėti ir kiek jaunesnių kartų atstovų pasiekimus, nes tik taip galime įvertinti, ką reikšmingo nuveikė dabartiniai 25-28 metų futbolininkai.
2007-2008 metais Lietuvos U-21 rinktinės treneris Igoris Pankratjevas į aštuonerių rungtynių oficialius protokolus buvo įtraukęs net 38 futbolininkus. Tiesa, daliai žaidėjų neteko žengti į aikštę. Daugiausiai minučių sužaidusį vienuoliktuką matote pateiktoje lentelėje (skirtinga spalva pažymėti tie metai, kurie priskirtini kitai kartai).
karta2
Kaip įsitvirtinusius nacionalinėje rinktinėje šiandien galėtume įvardyti tik G.Arlauskį ir G.Freidgeimą. Kiti, jei ir pasirodė rinktinėje, tai darė epizodiškai. Tik 2013 metais galimybę žengti į aikštę su rinktinės apranga gavo 1986-1987 metų gimimo E.Razulis, A.Bartkus, P.Leimonas ir N.Valskis (visi jie palyginus mažai rungtyniavo U-21 rinktinėje). O didžiausias galimybes įsitvirtinti dabartinėje rinktinėje turi taip pat 1986 metais gimęs M.Kuklys (5 rungtynės 2012-2014 metais), kuris į jaunimo rinktinę net nebuvo kviečiamas.
Tiesa, šioje rinktinėje žaidė ir A.Novikovas bei V.Andriuškevičius, tačiau tai jau kitos kartos atstovai (abu gimę 1990 metais).
Nemažos dalies iš tų 38 futbolininkų karjera tiesiog nesusiklostė taip, kaip norėjo jie ir futbolo gerbėjai. Dalis rungtyniauja A lygos vidutiniokuose, dalis – I lygoje, o dalis netgi pasitraukė iš profesionalaus futbolo. Šiandien jau retam ką nors sako A.Jeršovo, A.Veikučio, M.Lukoševičiaus, D.Surblio, T.Vyšniausko ar N.Misiuk pavardės. Bent kažkiek sėkmingesne tarptautine karjera gali pasigirti tik G.Arlauskis.
1988 metais gimę futbolininkai turėjo galimybę U-21 rinktinei atstovauti kitame cikle – 2009-2010 metais vykusioje atrankoje. V.Ivanausko (vieneriose rungtynėse) ir V.Stankevičiaus dėmesio sulaukė 36 futbolininkai. Tiesa, gana daug laiko aikštėje praleisdavo ir rinktinės pagrindą sudarė ne 1988-1989 metais gimę futbolininkai, o jaunesnė karta (1990-1991 metai). Vos ne vieninteliais 1988 metais gimusiais futbolininkais buvo M.Fridrikas ir E.Vaitkūnas. Tik pastarajam kol kas ir pavyko rimčiau “įsikabinti” į nacionalinę rinktinę.
karta3
 
Dalis kitų – A.Račkus (Stumbras, I lyga), R.Macežinskas (Šilas, I lyga), D.Remeza (Džiugas, II lyga) – dabar rungtyniauja žemesnėse lygose. Kiek geriau sekėsi gimusiems 1989 metais, tačiau ir jų karjera dažniausiai sukosi Lietuvos klubuose. Kai kurių (pavyzdžiui, L.Klimavičiaus ir M.Papšio) laikas, praleistas ant atsarginių suolo Rusijoje ir Ukrainoje, greičiau sutrukdė nei padėjo prasibrauti į nacionalinę rinktinę. Už vienuoliktuko ribų liko 1989 metais gimęs D.Matulevičius, kuris praktiškai vienintelis gali pasigirti ir žaidimu nacionalinėje rinktinėje (13 rungtynių 2012-2013 metais), ir karjera užsienyje.
V.Stankevičius iš esmės su menkai pakitusia U-21 rinktine pratęsė kovas ir naujame cikle (2011-2012 metais). Prie 1990 metais gimusių rinktinės “senbuvių” prisijungė grupė 1990-1993 metais gimusių futbolininkų.
karta4
 
Ir šios kartos atstovai pranoko savo kiek vyresnius kolegas. Šiandien V.Andriuškevičius, F.Černych ir A.Novikovas yra vieni svarbesnių nacionalinės rinktinės žaidėjų. A.Novikovas netgi į savo kartos U-21 rinktinės vienuoliktuką nepateko visų pirma dėl to, kad jau buvo kviečiamas į nacionalinę rinktinę. Minėti žaidėjai gali pasigirti ir sėkmingesne karjera užsienio klubuose.
Tiesa, ir iš šios kartos 37 oficialiose paraiškose registruotų futbolininkų šiandien jau tik nedidelė dalis gali būti vertinami kaip realūs pretendentai į nacionalinę rinktinę.Bendroje dvidešimties daugiausiai U-21 rinktinėje 2007-2012 metais sužaidusių futbolininkų suvestinėje dominuoja tie, kurie buvo pajėgūs atstovauti ne tik savo, bet ir metais-dviem vyresnę kartą. O A.Novikovas, T.Eliošius ir V.Andriuškevičius netgi vilkėjo rinktinės marškinėlius visuose trijuose cikluose.

karta5
Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad 1986-1988 metų gimimo futbolininkus Lietuvoje galėtume įvardyti prarastąja karta. Skirtingai nei Pasaulio čempionate dalyvaujančiose rinktinėse, kandidatai į mūsų rinktinę iš šios kartos atstovų yra skaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Galima sakyti, kad rimčiau rinktinės duris yra pravėrę tik G.Arlauskis, G.Freidgeimas, E.Vaitkūnas ir M.Kuklys. Praktiškai visas pasirinkimas apsiriboja ties šiomis pavardėmis (na, gal dar 2-3 galėtų būti svarstomos). Kai pradedama kalbėti apie rinktinės jauninimą, treneriai paprastai dairosi ne į futbolininkų brandą pasiekusius 1986-1989 metais gimimusius futbolininkus, bet tuos, kurie gimę 1990 ar net 1993-1995 metais.
Kodėl? Sunku būtų atsakyti, kas nutiko, kad praradome 1986-1988 metų kartą. Pavyzdžiui, tie, kurie gimę 1984-1985 metais, gali pasigirti ir sėkmingesne karjera užsienio klubuose, ir nemenku rungtynių skaičiumi Lietuvos rinktinėje: S.Mikoliūnas (68 rungtynės), M.Kalonas (45), E.Česnauskis (45), D.Šernas (35), T.Kijanskas (34), M.Panka (29), K.Ivaškevičius (28), L.Pilibaitis (28), V.Lukša (19), V.Borovskij (15), G.Vičius (12).
Gali būti, kad reiktų žiūrėti netgi ne į 2007-2012 metus, kai 1986-1988 metais gimę futbolininkai paleido iš rankų savo “laimės paukštę”. Gal bėdos prasidėjo 1997-1999 metais, kai šie futbolininkai iš esmės pradėjo ruoštis profesionalų karjerai, o gal 2003-2005 metais, kai jie turėjo įsitvirtinti A lygos klubuose ir atkreipti stipresnių lygų klubų dėmesį. O kai taip nenutinka, tai lieka tik du keliai – arba treniruotis ir žaisti taip, kad tu bent jau būtum startinės sudėties žaidėjas stipriausiuose Lietuvos klubuose, arba kabinti batelius ant vinies. Antras kelias, be abejo, paprastesnis.

Pasidalinkite
  •  
  •  
  •  
  •  

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *