2014 metų A lyga

Pasidalinkite

Jau ne pirmą sezoną Lietuvos futbolo gerbėjams nauji metai prasideda antrąjį kovo savaitgalį. Kovo 8-9 dienomis startuoja A lyga. Pasižiūrėkime, kas mūsų laukia šiame sezone.
Šiemetinėje A lygoje sąlyginai galima išskirti keturias komandų grupes. Sezono eigoje tas vaizdas gali keistis, nes kai kurių komandų pajėgumus gali radikaliai pakeisti traumos, finansinės bėdos ar, atvirkščiai, finansinės padėties pagerėjimas. Visgi prie starto linijos jos rikiuojasi kaip lyderiai, persekiotojai, debiutantai ir autsaideriai.Tradicinė pastaba: viskas, ką perskaitysite žemiau, remiasi viešai pateikiama informacija (su nedidelėmis išimtimis). Jei klubai paskutinę akimirką ištrauks kokį triušį iš kepurės, tai nekaltinkite šio teksto autoriaus.

Lyderiai – tos komandos, kurios prieš sezono startą gali būti įvardytos kaip pagrindiniai pretendentai užimti prizines vietas. Jos turi viską, ko šiam tikslui reikia: pinigus, žaidėjus, pasitikėjimą.

Vilniaus “Žalgiris”. Čempionai per tarpsezonį veikė bene aktyviausiai iš visų A lygos ekipų – su vienais atsisveikino, kitus paskolino, trečius kvietėsi pas save. Galiausiai “Žalgiris” pakeitė beveik trečdalį ekipos, o jei žiūrėtume į pagrindinę sudėtį – tai net pusę komandos (neliko K.Bilinski, L.Peric, P.Komolov, E.Vaitkūno, M.Kuklio, A.Skerlos). Naujokų vardai skambūs (D.Šemberas, L.Pilibaitis, J.Wilk), tačiau jiems (ypač lietuvių žvaigždėms) dar reikia įsipaišyti į M.Zubo sumanytas schemas. Kol kas sostinės ekipa neįtikino, kad rado tinkamą pamainą K.Bilinskiui, tad bent jau sezono pradžioje vilniečių puolimo mechanizmas gali strigti.
Klaipėdos “Atlantas”. Klaipėdiečiai bando įrodyti, jog galima didesnius raumenis užsiauginti iš vidinių rezervų. Nei viena kita komanda per pasirengimo laikotarpį nesužaidė tiek daug draugiškų rungtynių – net 14. Komandoje liko dauguma praėjusį sezoną sidabro medaliais pasidabinusių futbolininkų – atsisveikinta tik su tais, kurie nepateisino vilčių, o iš pakviestų jaunuolių tikriausiai tik iš O.Verbicko gali tikėtis solidesnio indėlio. Nežinia, kaip futbolininkų motyvaciją paveiks tai, kad “Atlanto” treneris garsiai kalbėjo apie tai, jog bent jau E.Razulis ir D.Kazlauskas atsidurs Prancūzijos aukščiausios lygos ekipose, tačiau taip ir liko su uostamiesčio ekipos marškinėliais. Kita “Atlanto” bėda ta, kad į juos šiemet jau nuo sezono pradžios visi žiūrės labai rimtai. Gali ir nebepavykti nustebinti kaip praėjusiais metais.
Marijampolės “Sūduva”. Tyliai, ramiai, racionaliai. Taip “Sūduva” komplektavo komandą ir rengėsi sezonui. Atsisveikino tik su trim pagrindinės sudėties žaidėjais, o pirmuosius naujokus pasikvietė anksčiau už konkurentus. Vėliau draugiškose rungtynėse žiūrėjo, ko komandai stinga. Nuspręsta, jog solidumo aikštės viduryje turėtų suteikti vienu iš geriausių A lygos legionieriumi vadinamas M.Andjelkovič. Visgi žiūrint į Marijampolės ekipos sudėtį, akivaizdu, jog vienos potencialios skylės nepavyko užlopyti. Jei traumą patirtų pagrindinis vartininkas D.Bartkus, “Sūduva” susidurtų su labai rimtomis problemomis.

Persekiotojai – tos komandos, kurios susiklosčius palankioms aplinkybėms gali bandyti kabintis prie lyderių grupės. Visgi greičiau tikėtina, kad jos tarpusavyje dalinsis 4-6 vietas, karts nuo karto įkąsdamos lyderiams.

Panevėžio “Ekranas”. Dabartiniai “Ekrano” žaidėjai ne vienerius metus rungtyniauja kartu, perėjo visus dublerių pirmenybių išbandymus, o praėjusių metų pabaigoje įrodė, kad gali kovoti ir su pajėgiausias varžovais. Visgi praradimų pernelyg daug, kad būtų galima sezono eigoje išlaikyti pirmųjų trijų komandų pasiūlytą tempą. Vietoj patyrusių A lygos vilkų (tokių kaip A.Kučys, G.Tomkevičius, V.Kavaliauskas, A.Vertelis, V.Slavickas, A.Buinickij) ir stiprių legionierių (M.Andjelkovič) teks kliautis “Bangoje” tobulėjusiais T.Salamanavičiumi ir M.Dūda bei “Kruojoje” ne patį sėkmingiausią sezoną žaidusiu L.Kochanausku. Koją gali pakišti ir tai, kad jauniems žaidėjams paprastai būdingas didesnis nestabilumas. Pasak gandonešių virš Panevėžio klubo vis dar kabo ir finansinių sunkumų debesis. Jei problemų nepavyks išspręsti greitai, tai sezono eigoje gali įtakoti žaidėjų motyvaciją.
Pakruojo “Kruoja”. Pasirengimą sezonui “Kruoja” pradėjo palyginus vėlai, tačiau visus būtinus darbus atliko greitai. Būtent gebėjimas operatyviai susigrąžinti didžiąją dalį praėjusiais metais Pakruojo ekipos marškinėlius vilkėjusių futbolininkų gali tapti svarbiu “Kruojos” koziriu. Kiek sunkiau gali būti su tinkamų legionierių pasirinkimu. Taip pat iki galo lieka neaišku, kas turi lemiamą žodį priimant svarbius sprendimus. Pasirinktas treneris bei peržiūroje dalyvaujantys legionieriai byloja, kad “Kruoja” taip pat neapsiėjo be invazijos iš Rytų. Visgi “paslaptingojo” investuotojo ne itin sėkmingas flirtas su kitais A lygos klubais, kelia tam tikrų abejonių ir dėl “Kruojos” stabilumo sezono eigoje.
Gargždų “Banga”. Vienu iš gargždiškių pliusu gali tapti susižaidimas. Nors komandoje pasikeitė nemažai žaidėjų (nebebus praėjusį sezoną daug žaidusių Ž.Banio, R.Boruso, A.Ivanausko, T.Chargeishvili ir T.Salamanavičiaus), tačiau tie legionieriai, kurie liko “Bangoje”, atvyko praktiškai pirmąją pasirengimo savaitę. Gargždiškiai gerokai sustiprino vartininko poziciją, tačiau kitose aikštės vietose ir vėl bus priklausomi nuo gebėjimo išvengti traumų ir kortelių – pajėgių atsarginių suolelis ne itin ilgas. Legionieriai A lygos masteliais gal ir nėra ryškios žvaigždės, bet jei lygini su ankstesne “Bangos” patirtimi, tai pagerėjimas akivaizdus.

Debiutantai – tos komandos, kurių žygį A lygoje apsunkins patirties trūkumas. Ir tos patirties greičiausiai trūks ne žaidėjams, o treneriams ir klubų vadovybei. Tiek vieniems, tiek kitiems lygos debiutantams vadovauja “šviežiai iškepti” treneriai, dar ne taip seniai patys buvę aikštėje, o ne prie komandos vairo. Kita problema, kuri būdinga praktiškai kiekvienai iš žemesnės lygos ateinančiai komandai – poreikis stiprinti sudėtį. Tas sudėties stiprinimas galiausiai baigiasi tuo, kad iš I lygoje žaidusių futbolininkų lieka tik vienas kitas (ir tai dažniau ant atsarginių suolelio) ir vėl iš naujo tenka lipdyti tarpusavio ryšius. Šios komandos gali finišuoti 7-8 vietose, bet gali ir palypėti ar nukristi kokia pozicija. Visgi šiandien sunkiai tikėtina, kad kuri nors iš jų atidurtų 4 ar 10 vietose.

“Klaipėdos Granitas”. Bent jau pirmajame sezone A lygoje Klaipėdos regione klaipėdiečiams tenka trečio brolio vaidmuo – gaudomi tie trupiniai, kurie liko nuo “Atlanto” ir “Bangos” stalo. Tie lietuvių žaidėjai, kuriuos I lygos nugalėtojui pavyko prisivilioti – buvo tik vidutiniokai vidutiniuose klubuose. Išsiskiria nebent į Lietuvą po ilgesnės pertraukos grįžęs T.Tamošauskas. Legionieriais klaipėdiečiai atrodo taip pat nieko nenustebins. Sezonas bus rimtas išbandymas ir vis dar trenerio pozicijoje bandančiam apsiprasti R.Poškui.
Trakų “Trakai”. Skirtingai nei kolegos iš I lygos trakiškiai iš rankovės ištraukė kelis kozirius – po pertraukos į Lietuvą grįžusius P.Grybauską, V.Lukšą ir D.Miceiką. Kiti lietuviai, nors ir turi patirties A lygoje, ypatingais gebėjimais pasigirti negali. Legionierius “Trakai” pradėjo bandyti praktiškai paskutinę akimirką, tad sezono pradžioje gali pritrūkti tarpusavio supratimo. Koją trakiškiams gali pakišti ir tai, jog vyriausiąjį trenerį jie pasirinko likus savaitei iki starto. Vien E.Jankausko turimi titulai (beje, kaip žaidėjo, o ne trenerio) pergalių aikštėje neiškovos.

Autsaideriai – tos komandos, kurių pasirengimas buvo trumpiausias ir komplikuočiausias, o komandų komplektavimas vykdomas pagal principą: geriau pigesnis. Tad ir žaidėjų pasirinkimu, ir susižaidimu šios komandos turėtų gerokai atsilikti nuo kitų ekipų. Gali būti, kad labai sunki sezono pradžia nulems, jog būtent šios komandos tarpusavyje ir spręs, kam teks mažiausiai trokštamas bilietas į I lygą.

Šiaulių “Šiauliai”. Tarpsezonį šiauliečiai išnaudojo ne pajėgios komandos būrimui, o klubo išsaugojimui, tad viską (tiek trenerio paskyrimą, tiek draugiškas rungtynes, tiek žaidėjų būrimą) pradėjo gerokai vėliau nei prieš tai aptartos komandos. Atitinkamai turėtų vėluoti ir rezultatai. Per tą laukimo laiką į kitas komandas iškeliavo beveik visi pernykščiai “Šiaulių” lyderiai (A.Vaskela, M.Fridrikas, T.Eliošius, K.Gusočenko, T.Birškys, P.Pocius). Tiesa, vyriausias treneris G.Jarmalavičius garsėja kaip treneris, gebantis net ir iš neypatingai gerai sukomplektuotų komandų išspausti pakankamai padorų rezultatą. Bet bent jau pirmame rate “Šiaulių” gerbėjams matyt reiks būti labai kantriems.
Alytaus “Dainava”. Nedaug trūko, kad “Dainava” taptų tikriausiai pirmąja A lygos ekipa taip ir nesužaidusia nei vienerių draugiškų rungtynių. Visgi likus penkioms dienoms iki čempionato starto dzūkai neišlaikė ir sužaidė su “Spyriu”. Iš pradžių paslaptingumo skraiste prisidengę alytiškiai dalino gražius pažadus, o vėliau taip nieko stebuklingo tą skraistę atidengę ir neparodė. Lietuvių pagrindą sudarys alytiškiai, tačiau ir tai ne patys stipriausi (stipresnius spėjo išgraibstyti konkurentai). Tik paskutinę savaitę paaiškėjo ir tai, kas vadovaus komandai, ir pradėjo plūsti legionieriai. Sunku tikėtis, kad tokia kombinacija galėtų būti sėkminga pirmoje sezono dalyje. Nepaisant to, naujieji klubo šeimininkai iš Italijos ir Prancūzijos kalba apie vietą penketuke. Jie gal mano, kad mes visiškai nemokame žaisti?

Suvestinė. Kad būtų aiškesnis vaizdas, kas dalyvauja lygoje, kas ir nuo kada treniruoja ir kiek laiko komandos praleido plušėdamos treniruotėse, pateikiame tokią lentelę:

klubai140307
Pastabos: (1) klubų savininkų (kartais įvardijamų rėmėjais ar investuotojais) kilmė nustatyta tiek pagal oficialią informaciją, tiek pagal neoficialią [jei matote klaidų, prašytume informuoti]; (2) trenerio darbo klube pradžia (nebūtinai vyriausiojo trenerio pareigose) nustatyta arba pagal oficialiuose klubų informacijos šaltiniuose pateiktus duomenis, arba remiantis transfermarkt.de ir futbolinis.lt informacija; (3) draugiškų rungtynių skaičius ir datos nustatyti pagal 90min.lt surinktą informaciją.

Vietoj apibendrinimo. Kaip ir bet kuris kitas bandymas Lietuvoje prieš sezoną spėti, kaip išsidėlios komandos rudenį, taip ir šis gali žlugti. Tai gali nulemti daugybė faktorių, o svarbiausias iš jų – finansinio stabilumo trūkumas. Kai dauguma klubų planuoja savo ateitį nelabai užtikrinti, jog finansiniai srautai bus tokie, kokių norėtųsi, prognozė tik per plauką skiriasi nuo būrimo iš kavos tirščių. Tiesa, pernykštis bandymas burti suteikia šiek tiek vilčių, kad gal ir neapsikvailinsiu per visą pilvą.


Pasidalinkite

Related posts

Leave a Comment