Ar pavyks Lietuvos futbolo klubams kitais metais užkariauti Europą?

Pasidalinkite

Šiemetinis Lietuvos fubolo klubų žygis per Europą baigėsi tradiciškai anksti – dar prieš prasidedant rudeniui. Kodėl mums vis nepavyksta žengti to lemiamo žingsnio į grupių etapą, jei ne Čempionų lygos (ČL), tai bent Europos lygos (EL)?
Vienas paprastesnių atsakymų – todėl, kad mūsų komandoms kaip paskutinis bajeras prieš išsvajotą turnyro stadiją tenka pajėgus varžovas. Taip 2011 metais “Ekranas” tik išgąsdino Tel Avivo “Hapoel”, taip praėjusiais metais panevėžiečiai atsimušė į Bukarešto “Steaua” sieną, taip šiemet “Žalgiris” neatsilaikė prieš Salzburgo klubo spaudimą. Dar anksčiau nesėkmingai baigėsi visi FBK “Kauno” bandymai. Aišku, galima rasti pavyzdžių, kai mūsų klubams tiesiog pritrūko sėkmės, šalto proto ar pasitikėjimo savo jėgomis, kad į EL grupių etapą patektų nukeliavę iki ČL play-off stadijos ir ten pripažinę varžovų pranašumą. Taip, kaip 2009-2010 metų sezone padarė latvių “Ventspils”.
Visgi tuos aukštus barjerus lemia ne atsitiktinumas ar niekaip per burtus nesišypsanti sėkmė. Pagrindinė priežastis – egzistuojanti UEFA koeficientų sistema ir bent keletos pajėgių ir stabilių klubų stygius Lietuvoje. Neretai pabrėžiama, kad UEFA koeficientų sistema iš esmės suteikia pranašumą stipresnėms lygoms ir yra visiškai neparanki toms šalims, kurios galbūt turi vieną ar du pajėgius klubus.
Kiekvieno klubo koeficientą sudaro penktadalis šalies koeficiento ir tai, ką klubas sukaupė per paskutinius penkis metus dalyvaudamas euroturnyruose. Būtent klubo koeficientas nulemia, ar klubas pateks tarp skirstytų, ar neskirstytų konkretaus etapo dalyvių.
Tai, kaip klubams sekasi euroturnyruose, lemia ir šalies koeficiento augimą arba mažėjimą. Žemiau pateiktoje lentelėje galime pamatyti, kaip nuo 1998 iki dabar kiekvienas iš dalyvauvusių Lietuvos klubų prisidėjo prie šalies koeficiento auginimo.

euro2013

Pastaba: geltona spalva pažymėti “neveiksnūs” klubai.
Kaip matome, net daugumos išgirtas ir ne vieno su nostalgija prisimenamas FBK “Kaunas” ne itin prisidėjo prie bendro gėrio kūrimo. Tiesiog nuolatinis tiek FBK, tiek “Ekrano”, tiek “Sūduvos” dalyvavimas turnyruose padėjo jiems “užsiauginti” klubo koeficientą ir bent jau pirmame/antrajame etape tikėtis kiek silpnesnio varžovo (tiesa, ir tai išnaudoti nevisada pavykdavo).
Kas Lietuvos klubų laukia kitais metais? Ar “Žalgiris” nustebins ČL kvalifikacijoje, o “Atlantas” nukeliaus iki EL grupių etapo, kaip kad norėtų tiek K.Sarsanija, tiek V.Lekevičius? Jei rinktumėmės truputį aptakesnį atsakymo variantą, tai jis būtų “tikimybė labai nedidelė”. Lygiai toks pats atsakymas ir į klausimą, ar pavyks kitais metais klubams bent kiek reikšmingiau užauginti šalies koeficientą.Pesimistinį ateities vertinimą lemia euroturnyruose dalyvausiančių klubų koeficientai. Šiuo metu didesnį nei šalies koeficientą turi 7 klubai, per pastaruosius penkerius metus nors kartą dalyvavę euroturnyruose: “Ekranas”, “Sūduva”, “Žalgiris”, “Tauras”, “Šiauliai”, “Banga” ir “Kruoja”. Visi kiti dalyvautų su šalies koeficientu, kuris šiuo metu yra 1,05 balo. O tai reiškia, jog jau pirmame EL kvalifikaciniame etape “Atlantas” bus tarp neskirstytų klubų ir gali tikėtis bent jau tokių varžovų, kokie kliuvo šiame sezone “Žalgiriui”. O jei laimė visiškai nusisuks, tai jau prieš žengiant pirmą žingsnį gali kliūti ir tokie kaip norvegų “Rosenborg”, švedų “Malmo” ar kuris nors iš balkanų klubų. Toks pat likimas lauks ir ketvirtojo eurotaurės dalyvio – ar tai būtų “Banga” (su vos didesniu nei šalies koeficientu), “Klaipėdos Granitas” ar “Trakai” (aišku, jei sistema nepasikeis ir ketvirtasis klubas pateks per Taurės turnyrą). Tik didžiausią koeficientą turintis “Ekranas” (7,05 balo) EL pirmajame etape pateks tarp skirstytų klubų ir galės tikėtis potencialiai lengvesnio varžovo. Antrajame etape “Ekranui” taip pat greičiausiai pakaktų turimo koeficiento, kad atsidurtų tarp skirstytų klubų.
Sunkūs išbandymai jau antrajame ČL kvalifikacijos etape (jame startuoja mūsų čempionai) laukia ir naujojo Lietuvos čempiono. Šiuo metu “Žalgirio” turimi 3,05 balo vargiai leis patekti tarp skirstytų etapo komandų. Šiame sezone Sarajevo “Zeljeznicar” su 4.566 balo buvo tarp neskirstytų ekipų (iš viso net šeši klubai tarp neskirstytų turėjo didesnį koeficientą nei kitąmet turės “Žalgiris”). Tai reiškia, kad mūsų čempionai gali sulaukti tokių varžovų kaip Glazgo “Celtic” ar Zagrebo “Dinamo”. Tiesa, gali nusišypsoti sėkmė, kaip šiemet ji nusišypsojo estų “Nomme Kalju”. Burtai Estijos čempionui lėmė kaimynų Helsinkio HJK barjerą, kurį pirmą kartą ČL kvalifikacijoje dalyvavęs klubas įveikė. Tarp kitų galimų estų varžovų buvo jau minėtas “Celtic”, Varšuvos “Legia”, “Elfsborg”, “Molde” ir “Ekranas”.
Galima sakyti, kad būtent antrojo kvalifikacinio etapo burtai ir bus tas kritinis taškas, kuris nulems “Žalgirio” dalyvavimo eurotaurėse trukmę. Nes įveikus šį etapą automatiškai atsiranda galimybė dalyvauti dar dviejuose etapuose: ČL trečiajame kvalifikaciniame etape ir, jei jame pralaimi varžovui, EL play-off etape. Būtent tokia trajektorija per euroturnyrus šiemet ir keliavo “Nomme Kalju”. Tiesa, vėliau burtuose fortūna nuo šiauriečių nusisuko – tiek “Viktoria Plzen”, tiek Dnepropetrovsko “Dnipro” buvo per kietas riešutas.
Tad Lietuvos futbolo gerbėjams lieka tik tikėtis sėkmės: arba euroturnyrų burtų traukimo ceremonijoje, arba kokioje “EuroJackpot” loterijoje – su 35 milijonų litų biudžetu būtų galima ramiau ir burtų ceremoniją stebėti.

Pasidalinkite

Related posts

Leave a Comment