Lietuvos futbolo metai baigiasi tik tada, kai vieną kitą žodį skiriame tikriesiems Lietuvos futbolo herojams. Tiems, kurių darbai ir darbeliai leido futbolui neišnykti iš Lietuvos žiniasklaidos akiračio ir buvo nuolat prisimenami kasdieniuose pokalbiuose apie futbolą.
Ankstesnių metų nugalėtojus ir pretendentus rasite šiuose tekstuose: 2018 metai, 2017 metai, 2015 metai, 2014 metai ir 2013 metai.
Metų komanda – Kauno Stumbras. Jau prieš sezoną kauniečiai pozicionavo save kaip pagrindinį pretendentą į šį titulą. Iš klubo pasitraukė pagrindinis variklis – treneris ir vienas iš savininkų M.Barreto, dalis svarbių žaidėjų susirado kitas karjeros stoteles, o pasirengimas buvo trumpas ir keistas. Tad jau kovo pradžioje buvo galima rašyti: “klubo savininkų judesiai bei taip ir nerealizuotas naujų investuotojų atėjimas signalizuoja, kad virš Stumbro galvos susitvenkė gana tamsūs debesys. Tuos debesis galėtų išsklaidyti nebent neįtikėtina sėkmė Europoje”. Netikėtai sėkminga sezono pradžia ir pergalės prieš Sūduvą ir Žalgirį leido tikėtis, kad bent šį sezoną Stumbras išgyvens, o klausimas “būti ar nebūti” bus keliamas tik nuaidėjus paskutiniam švilpukui. Tačiau jau gegužės mėnesį pradėjo sklisti kalbos apie klubo finansines problemas, o birželio 15 dieną Stumbro žaidėjai klubo savininko nurodymu (žr. kitą nominaciją) nežengė į aikštę namų rungtynėse su Palanga. Vėliau viskas judėjo su pagreičiu: klubas prarado UEFA licenciją, neišvyko į Taurės rungtynes su Žalgiriu ir A lygos rungtynes su Panevėžiu, žaidėjai masiškai patraukė į kitus klubus ir galiausiai LFF Drausmės komitetas nusprendė, kad Stumbro komandos nebedalyvaus nei A, nei I lygose.
Rimtą iššūkį kauniečiams metė Palanga. Metų pradžioje palangiškiai kalbėjo apie didelius užmojus. Anot tuometinio klubo direktoriaus E.Barkaus, “norime surinkti stipresnę sudėtį bei siekti aukštesnių tikslų. (…) Ruošiamės stipriai, tad tikiuosi, kad rimtai pakovosime dėl taškų”. Tačiau nei didesnis biudžetas, nei pulkas patyrusių futbolininkų, nei treneriai iš Rusijos neapsaugojo nuo nesėkmių. Palanga sunkiai rinko taškus ir nuo gegužės mėnesio įstrigo aštuntoje turnyrinės lentelės vietoje, iš kurios pavyko pabėgti tik sezono pabaigoje ir tik Stumbro viražų dėka.
Liepos mėnesį per Palangos klubą praūžė viesulas – pasikeitė ne tik savininkai, bet ir beveik visa komandos sudėtis, komandos vairą perėmė naujas treneris.
Nors visą antrąją sezono pusę Palanga ruošėsi dvejoms svarbiausioms rungtynėms – kovai su I lygos antrąja ekipa dėl vietos A lygoje, aikštėje sunku buvo atskirti, kuri komanda 2019 metais žaidė A lygoje. Tad nieko nuostabaus, kad vietą A lygoje kurorto klubas prarado.
Galiausiai gruodžio pradžioje palangiškiai buvo apkaltinti manipuliavimu rezultatais, “apdovanoti” 42 tūkstančių eurų bauda ir pasiųsti į II lygą.
Visą Palangos klubo sezoną apibendrino antroje sezono pusėje komandos kapitonu buvęs estas S.Mošnikov, interviu Estijos žiniasklaidai pareiškęs, kad Palangos nenori net prisiminti ir kad tai buvęs blogiausias klubas per jo karjerą.
Metų klubo savininkas – Stumbro dalininkas Richard Walsh. Prieš trejus metus pristatytas kaip Stumbro klubo direktorius ir vienas iš keturių dalininkų R.Walsh šiemet klube liko vieninteliu sprendimų priėmėju (kitų nei girdėjome, nei matėme, nors buvo teigiama, kad M.Barreto liko vienu iš dalininkų). Neatrodo, kad šis vaidmuo airių verslininkui labai patiko. Jau prieš sezoną buvo flirtuojama su prieštaringos reputacijos italais, vėliau derėtasi su kitais neįvardytais verslininkais, o visas burbulas sprogo jau minėtą birželio 15 dieną, kai R.Walshas paliepė nežaisti rungtynių su Palanga. Dar bandęs prašyti nukelti kelerias artimiausias rungtynes ir tvirtinęs, kad ieškoma naujų savininkų, galiausiai airis iškėlė rankas. Futbolo ekspertams beliko spėlioti, koks buvo tikrasis R.Walsh sumanymas: ko buvo siekiama rungtynių boikotu ir kodėl lengva ranka kelialapis į Europos lygos kvalifikacines varžybas (o kartu ir du šimtai tūkstančių eurų) buvo perleistas kitam Kauno klubui.
Metų treneris – Palangai vadovavęs Viačeslav Geraščenka. Liepos mėnesį komandos vairą perėmęs baltarusis kalnų nenuvertė – penkiose A lygos rungtynėse patyrė penkis pralaimėjimus ir vargais negalais po vienuolikos metrų baudinių serijos Taurės varžybose peržengė Džiugo barjerą. Rugsėjo mėnesį trenerio karjeros etapas Palangoje buvo baigtas.
Pagrindinis baltarusio konkurentas – tai pačiai Palangai pirmoje sezono pusėje vadovavęs rusas Artiom Gorlov, kuris, turėdamas grupę patyrusių futbolininkų, A lygoje per 16 žaistų rungtynių sugebėjo surinkti 7 taškus (dar tris taškus gavo už techninę pergalę prieš Stumbrą).
Metų legionieriais galima paskelbti “šaunųjį dešimtuką” – tris Atlanto ir septynis Palangos futbolininkus, kurių žaidimas sukėlė įtarimų dėl manipuliacijos rungtynių rezultatais. Negali sakyti, kad tai kažkokia naujovė Lietuvos futbole. Jau turėjome tokių legionierių, kuriems skyrėme metų legionieriaus titulą už manipuliavimą rezultatais. Veiklos būdas nėra labai originalus: atvažiavau, padariau vieną kitą tinkamą rezultatą, pasiėmiau uždarbį ir iškeliavau į kitą šalį daryti tai, ką moku geriausiai. Tiesa, šįkart su paskutiniuoju punktu gali būti sunkiau, nes LFF ketina siekti, kad Lietuvoje skirtos sankcijos galiotų ir kitose šalyse.
Metų rungtynės – birželio mėnesio Stumbro dvikovos su Palanga ir Panevėžiu, kurios nebuvo žaidžiamos, o Stumbrui buvo “įskaityti pralaimėjimai“. Tačiau tai nesutrukdė Drausmės komitetui įvertinti šių rungtynių kaip sužaistų ir palikti galioti visus Stumbro rezultatus. Taip ir likome be atsakymo į klausimą, kaip gali būti “sužaistos rungtynės”, į kurias komanda neatvyksta ir dviejų komandų rungimąsis pagal patvirtintas futbolo žaidimo taisykles (taip apibrėžiamos rungtynės) neįvyksta.
Rimtas konkurentas šioje nominacioje buvo tos 17 A lygos rungtynių, kuriose LFF užfiksavo Atlanto ir Palangos bandymus manipuliuoti rezultatais. Jei LFF tiksliai suskaičiavo, tai abejonių turėtų kelti maždaug septintadalis šio sezono A lygos dvikovų.
Metų burtininkai – LFF Rinkodaros ir Komunikacijos departamentas, visus apstulbinęs LFF Taurės turnyro pirmojo ir antrojo etapų burtų traukimo renginiu. Dauguma futbolo gerbėjų liko išsižioję vien nuo “burtininkų” minties į vėjo tunelį pasiųsti Aistę iš Mažeikių, o dar dalį nustebino renginio vedėjas, supainiojęs klubus ir visiškai sujaukęs komandų rikiavimą į poras. Galiausiai visą burtų traukimo ceremoniją teko pakartoti kitą dieną. Tik pasaka pasibaigė tradiciškai: princesė iš Mažeikių pavirto futbolo mohikanu, o vėjo tunelis į daug kartų išbandytus stiklinius indus su rutuliais.
Konkurento šioje nominacijoje toli ieškoti nereikėjo – LFF Drausmės komitetas metų viduryje pademonstravo savo sugebėjimus neįvykusias rungtynes paversti įvykusiomis, nors iš tikrųjų “žaidė” tik protokolai (žr. aukščiau esančią nominaciją). Logiška, kad kitas žingsnis turėtų būti bandymas vandenį paversti vynu.
Metų teisėjas – Manfredas Lukjančiukas, Taurės rungtynių tarp Bangos ir Kauno Žalgirio pratęsime “pametęs” dvi minutes, kurias komandos visgi buvo priverstos sužaisti po teisėjo konsultacijos su asistentais, ir “atradęs” ketvirtąjį keitimą pratęsimo metu, nors Lietuvoje ši nauja taisyklė šiemet dar nebuvo taikoma.
Metų tyrimai – Atlanto ir Palangos vidaus tyrimai dėl sutartų rungtynių. Atlanto klubą pirmieji įtarimai užklupo gegužės mėnesį. Anot paties uostamiesčio klubo, buvo pradėtas vidaus tyrimas dėl dvikovos tarp Atlanto ir Palangos pabaigoje kritusio įvarčio. Analogiško veiksmo – vidaus tyrimo – rupgjūčio viduryje griebėsi ir Palangos klubas. Šįkart abejonių sukėlė Panevėžio ir Palangos rungtynės.
Abu klubai mušėsi į krūtinę, kad yra už švarų futbolą. Kuo baigėsi šie vidaus tyrimai, taip ir nesužinojome, tačiau gruodžio mėnesį išgirdome LFF atlikto tyrimo rezultatus.
Metų keitimas – Minijos sprendimas 83 dvikovos su Šiauliais minutę vietoje devyniolikmečio išleisti dvidešimtmetį. Taip kretingiškiai pažeidė varžybų nuostatų reikalavimą dėl jaunųjų žaidėjų dalyvavimo I lygos rungtynėse ir vietoje vieno taško už lygiąsias gavo techninį pralaimėjimą ir nulį turnyrinėje lentelėje.
Tiesa, likimas nutarė būti maloningas ir Minijai padovanojo techninę pergalę Džiugui pralaimėtose rungtynėse, kai telšiškiai apskritai pirmajame kėlinyje neįleido į aikštę nei vieno devyniolikmečio.
Metų stadiono titulo iš savo rankų nepaleidžia vis dar nestatomas Nacionalinis stadionas Vilniuje. Jau tiek kartų apdainuotas statinys vis dar nepajudėjo iš mirties taško. Futbolo mėgėjai yra įvardiję du įvykius, kai jie patikės, jog Nacionalinis stadionas nėra tiesiog vienas iš Vilniaus mitų. Mažiau patyrę sako, kad patikės stadionu, kai pamatys pirmuosius ekskavatorius būsimo stadiono teritorijoje, o daugiau gyvenimo matę (ir tuos pačius ekskavatorius stadiono teritorijoje) patikės tik stadione stebėdami pirmąsias futbolo rungtynes. Ir vieniems, ir kitiems dar teks palaukti, nes, nepaisant džiugių Vilniaus miesto savivaldybės pranešimų spaudai, kol kas tik pritarta koncesijos sutarčiai, o pati sutartis (galbūt) bus pasirašyta 2020 metų vasario mėnesį.
Kuklus konkurentas į šį titulą galėtų būti nebent Trakų futbolo aikštė, kurioje neįvyko I lygos dvikova tarp Riterių B ir Vyčio. Priežastis – juokingai graudi. Buvę trakiškiai (dabar – vilniečiai) nesugebėjo nubraižyti aikštės linijų, nors bandė tai daryti ir su smėliu, ir su miltais.
Metų dvikova – Martynas Matuzas prieš Rudinilsoną. Kauno Žalgirio vartininkas paleido į darbą liežuvį ir taip įžeidė komandos draugą, kad šis buvo pasiryžęs dar aikštėje išsiaiškinti santykius, o netrukus nusprendė nebežaisti ir paprašė keitimo. Kauno klubas gana greitai įvertino dvikovos dalyvius – už šiurkštų vidaus taisyklių pažeidimą M.Matuzas buvo išprašytas iš klubo, o legionierius suspenduotas dviem savaitėms.
Konkurenciją kauniečių duetui bandė sudaryti marijampoliečiai J.Tadič ir P.Golubickas. Taurės dvikovos su Žalgiriu pabaigoje serbas supyko ant lietuvio dėl neatlikto perdavimo ir bandė aikštėje nelabai sportiškais būdais pamokyti jaunąjį kolegą. Šio konflikto pasekmės futbolininkams nebuvo tokios liūdnos kaip kauniečiams – pakako pasakyti “daugiau taip nedarysiu” ir papozuoti bendrai nuotraukai.
Metų identitetas – Riteriai B. Trakai prieš sezoną tapo Vilniaus Riteriais, tačiau klubo dubleriai taip nei vienerių namų rungtynių Vilniuje ir nesužaidė – 12 kartų Riteriai B žaidė Trakuose, o dvejos rungtynės vyko Širvintose.
Metų viceprezidentas – Arūnas Pukelis. Balandžio pabaigoje LFF nusprendė, kad pernelyg mažai apie ją kalbama, rodoma ir rašoma, ir išrinko vienu iš viceprezidentų Tauragės apskrities futbolo federacijos vadą A.Pukelį. Reta Lietuvos kompanija gali pasigirti taip plačiai visuomenėje žinomu viceprezidentu. Vienintelė bėda, kad tas žinomumas, kaip pasakytų Artūras Zuokas, ne už gerus darbus.
Ko LFF norėjo, tą ir gavo. Štai keletas žiniasklaidos priemonių antraščių: “Arūnas Pukelis-Švinius slaptu balsavimu išrinktas LFF viceprezidentu – prieš balsavo 11” (Delfi); “LFF viceprezidentu slapta išrinktas kriminalais garsėjęs Pukelis-Švinius” (TV3); “LFF naujuoju viceprezidentu paskyrė abejotinos reputacijos Arūną Pukelį-Švinių” (lrt.lt); “Futbolo padangė toliau temsta: A.Pukelis įšventintas LFF viceprezidentu” (15min).
Beje, LFF iš viso turi tris viceprezidentus. Ar galite be google pagalbos pasakyti kitų dviejų pavardes?
Metų kova dėl reputacijos – LFF prieš Paulių Malžinską. Liepos 8 dieną LFF Vykdomasis komitetas nusprendė sustabdyti P.Malžinsko narystę Vykdomajame komitete. Motyvas – “P. Malžinskas socialiniame tinkle facebook savo paskyroje buvo paskelbęs LFF dalykinę reputaciją žeminančią informaciją”. Po to P.Malžinskas ir LFF apsišaudė viešais pareiškimais, kas ką darė ir ko nedarė. Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus regiono futbolo sąjunga, kurios prezidentu yra P.Malžinskas, nusprendė palaikyti savo lyderį. Tiesa, tai nepakeitė LFF pozicijos – P.Malžinskas ir toliau lieka suspenduotas iki eilinės LFF konferencijos. Bet kuris iš šalies visą šią “diskusiją” stebintis asmuo galėtų pasakyti, kad ko jau ko, bet LFF dalykinės reputacijos ši ne itin prasminga kova nepagerino.
Metų gerbėjas – veikėjas, įbėgęs į aikštę per Lietuvos ir Portugalijos rungtynes ir kritęs ant kelių prieš Ronaldo. Viso šio cirko rezultatas – UEFA skirta 10 tūkstančių eurų bauda. Pats “gerbėjas” už viešosios tvarkos pažeidimą buvo nubaustas 30 eurų bauda. Reikia tikėtis, kad LFF pavyks bent dalį UEFA skirtos baudos išsireikalauti iš paties pažeidėjo. Nėr čia ko garbinti svetimus futbolo dievus.
Metų citata:
Mes nieko nežinojome apie įtarimus, mes nieko nežinojome apie ikiteisminius tyrimus, mes nežinojome nieko.
Tokias nuoskaudas dėl LFF pareikštų įtarimų ir paskirtų nuobaudų išsakė Palangos direktorius Tomas Laucius. Tik priminsime, kad pats Palangos klubas buvo pradėjęs vidinį tyrimą, apie įtarimus dėl Palangos veiksmų Taurės pusfinalyje keletą kartų buvo kalbama viešai. Ir negi Palangos klubo vadovo nepasiekė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas dėl tų Taurės rungtynių?
Gal kurie nors herojai liko nepastebėti? Nesivaržykite, pateikite savo siūlymus.
