A lyga: nuo vasario iki liepos

Pasidalinkite
  • 15
  •  
  •  
  •  
    15
    Shares

Kai prieš sezoną prognozuodamas A lygos rezultatus rašai “būrimas iš kavos tirščių”, tai beveik sakai teisybę. A lygoje net per pusmetį nutinka tokie dalykai, kurių niekaip nebūtum sugalvojęs, nebent “išbūręs”. Būtent taip nutiko ir šiais metais. Atrodė, jog didžiausius išbandymus šiemet patirs lygos naujokė Palanga, tačiau žemė po kojomis pradėjo drebėti senbuviams Atlantui ir Jonavai.
Klaipėdiečiai kenčia, visų pirma, nuo perdėto klubo vadovo priešsezoninio optimizmo. Subūręs itin pajėgią sudėtį ir sezono eigoje galvojęs perleisti klubo vairą paslaptingiems investuotojams, V.Lekevičius dabar rizikuoja atsidurti “suskilusios geldos” situacijoje, kai pavasarį kalbėta apie medalius ir pretenzijas į kitų metų A lygos čempiono sostą, o besibaigiant vasarai tenka galvoti, kaip pabaigti sezoną. Birželio 15 dieną paskutines rungtynes žaidę ir tris nukeltas rungtynes turintys klaipėdiečiai kol kas viešai nekalba apie tai, kaip pavyko išspręsti problemas, nors jau šeštadienį laukia išvyka į Marijampolę.
Keistų viražų per pirmąją sezono pusę pamatėme ir Jonavoje. Patyrusius Lietuvos futbolininkus subūrę ir pulką legionierių pasikvietę jonaviečiai ne tik nepretendavo į prieš sezoną prognozuotą kovą dėl trečiosios vietos, bet apskritai nusėdo lygos dugne. Pirmasis iškeliavo A lygos taip ir neperpratęs treneris iš Portugalijos, o vėliau buvo atsisakyta šešių legionierių ir kelių patyrusių lietuvių (vienas iš jų – A.Klimavičius – iškeliavo dar anksčiau už trenerį). Jei vertintume pagal futbolininkų sužaistą laiką, tai neliko kiek daugiau nei pusės komandos.
Tokios varžovų problemos bei ne itin įtikinamas Trakų žaidimas į trečiąją poziciją leido pakilti Stumbrui. Labiausiai dėkingi už tokias aukštumas kauniečiai turėtų būti Vilniaus Žalgiriui, kuris po pernykščio taurės finalo turi savotišką “Stumbro kompleksą”. Stumbras per trejas dvikovas su vilniečiais sukaupė 5 taškus (pergalė ir dvejos lygiosios), o to ir pakanka, kad Stumbras puikuotųsi trečiojoje vietoje, o ne dūsautų šeštojoje.
Aišku, Trakai ir Kauno Žalgiris taip lengvai Stumbrui trečiosios pozicijos nepaliks. Ypač, kai tiek trakiškiai, tiek Kauno žalgiriečiai buvo tie, kurie pasinaudojo Atlanto ir Jonavos bėdomis. Į Trakus persikėlė visas pulkas klaipėdiečių jaunimo, o kauniečių marškinėlius apsivilko A.Klimavičius ir Atlanto legionierius M.Kaliadka. Negana to, buksuojantys Trakai nusprendė pakeisti ir trenerį. Bent jau Europos lygos kvalifikacijoje šie “burtai” suveikė. Netrukus pamatysime, ar veiks ir A lygoje.
Jei žiūrėtume į turnyrinės lentelės viršų, tai vyksta tai, ką daug kas būtų nuspėjęs – dėl aukso kovoja Sūduva ir Žalgiris. Tiesa, ir vieni, ir kiti taip pat neišvengė sukrėtimų. Vilniečiai atsisveikino su tarpsezoniu skambiai pristatytu A.Skarbaliumi ir vairą perdavė V.Urbonui, o Sūduva netikėtai liko be abiejų pagrindinių puolėjų. Jei K.Laukžemio perėjimas į užsienio klubą – sėkmė ir futbolininkui, ir klubui, tai J.Tadič “pabėgimas” bus pakankamai rimtas pretendentas į vieną iš metų “įgriuvų”.
Įvertinus visą lygos kontekstą, Kauno Žalgiris ir Palanga šiame sezone – tiesiog stabilumo pavyzdžiai. Ir treneriai abiems klubams tinka, ir žaidėjų pasikeitimų karuselės nėra. Taip, Kauno Žalgiris vieną ar du svarbius žaidėjus praranda, bet greičiausiai kauniečiai jau patys prieš sezoną žinojo, kad kai kurie pajėgesni lietuviai ateina pusmečiui. Tuo tarpu Palanga neužstrigo turnyrinės lentelės dugne ir netgi viduryje sezono pasistiprino, kad tame dugne tikrai neatsidurtų.

Vertinant, kaip A lyga atrodė pirmoje sezono pusėje – keletas skaičių.
Bendras futbolininkų skaičius. Susumavę visus rungtynėms registruotus žaidėjus gautume 212 futbolininkų (žr. lentelę), tačiau net šeši iš jų kartojasi – t.y., spėjo pakeisti A lygos klubus.

Įdomu, kad komandos į aikštę leido visus rungtynėms registruotus legionierius, tuo tarpu kai kuriem lietuviams teko tik garbė pasėdėti ant suolo.
Nieko keisto, kad daugiausiai rungtynėms registruotų futbolininkų turėjo Atlantas, nes paskutinėse žaistose rungtynėse klaipėdiečiams iš esmės teko remtis daugiau B sudėtimi.
O Sūduva ir Žalgiris patvirtina, kad norint dažniau laimėti, reikia kviesti į komandą patyrusius futbolininkus.

Lietuvių ir legionierių santykis. Lietuvos futbolininkai vis dar išlaiko persvarą prieš legionierius (žr. lentelę).

Ir, kas yra kiek netikėta, sezono eigoje ta persvara netgi šiek tiek išaugo. Buvo keturi turai, kai aikštėse dažniau matėme užsieniečius, tačiau turėjome ir tokių atveju kaip šešioliktame ture, kai lietuviai žaidė beveik 60 procentų viso galimo laiko.
Kauno Žalgiris ir Jonava visose rungtynėse aikštėje turėjo daugiau lietuvių nei legionierių, tuo tarpu Sūduva ir Stumbras visose dvikovose labiau rėmėsi užsienio žaidėjais.
Jei ieškotume tam tikrų tendencijų, tai visos trys pirmosios lygos komandos daugiau remiasi užsieniečiais.

Legionieriai. Aikštėse matėme 85 futbolininkus iš 32 užsienio valstybių (žr. paveikslą).

Gausiausiai atstovaujamos buvo keturios valstybės – trys ES šalys (Kroatija, Portugalija ir Prancūzija) ir Brazilija. Beje, visi aštuoni portugalai vilkėjo Stumbro marškinėlius.
Jei lygintume su praėjusiais metais, tai gerokai aptirpo baltarusių skaičius (jų 2017 metais buvo daugiausiai – 13) ir visiškai neliko ispanų (2017 metais – 12).
Aišku, antroje sezono pusėje legionierių veidas gali gerokai pakisti. Jau šiuo metu aišku, kad klubai atsisveikino su 24 užsienio šalių futbolininkais, iš kurių tik vienas (M.Kaliadka) yra oficialiai pristatytas kaip kito A lygos klubo žaidėjas. Be to, klubai pranešinėjo ir apie naujus legionierius, kurie dėl pertraukos dar nespėjo pasirodyti A lygoje.

Lietuvos jaunimas. Šiemetinis LFF bandymas motyvuoti klubus remtis vietiniu jaunimu kol kas A lygoje yra nerezultatyvus. Pavyzdžiui, Jonava ir Stumbras jaunus Lietuvos futbolininkus apskritai ant suolo laiko tik “dėl kvapo” (žr. lentelę).

Solidesnis jaunimo indėlis buvo tik Atlante ir Kauno Žalgiryje. Tačiau jei vertintume pagal kriterijus, kurie numatyti “Lietuvos jaunimo integracijos į profesionalų vyrų futbolą” programoje (mažiausiai 720 minučių, iš kurių bent 5 rungtynės be keitimų), tai komandoms sužaidus daugiau nei pusę rungtynių tik 5 futbolininkai visoje lygoje įveikė nustatytą ribą. Kauno Žalgiris turi du nuolat žaidžiančius jaunus futbolininkus, Atlantas, Palanga ir Trakai – po vieną. Priminsime, kad už tokią “integraciją” trys klubai pasidalins 100 tūkstančių eurų prizą.

O pabaigai per porą pastarųjų metų jau pamiršta malda: kad tik visi klubai pabaigtų sezoną!


Pasidalinkite
  • 15
  •  
  •  
  •  
    15
    Shares

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *